Britanijoje, ko gero, situacija yra pati įdomiausia, nes vyrauja sunkiausiai apibrėžiamų tipų paauglių grupuotės: vieni kovoja už antros valstybinės „religijos“ – futbolo – idėjas ir talžo priešininkų sirgalius (beje, dažnai tokie susirėmimai baigiasi mirtimis ar sunkiais sužalojimais), kiti – nekenčia atvykėlių nepaisant šių odos spalvos (lietuviai taip pat įeina į nekenčiamųjų sąrašus), treti yra Holivudo produkcijos aukos, nes neišsilavinę britų vaikigaliai buriasi į bandas vien tam, kad išlietų neaišku iš kur atsiradusį įniršį bei pademonstruotų vieni kitiems savo „kietumą“.
Ir nors teoriniu požiūriu žiūrint iš šalies visos tos bandos, „brigados“ ir gaujos atrodo nerimtai, laikinai bei net juokingai, jų elgesys ir veiksmai nežada nieko gero. Prieš kelis mėnesius Londone buvo papjauta ir subadyta dvidešimt britų paauglių. Praėjusią savaitę vienu metu buvo papjauti, tiesiogine šio žodžio prasme, keturi žmonės.
Kodėl? Dėl ko? Ką kalti ar nekalti Britanijos gyventojai padarė paaugliams, kad reikėtų griebtis peilio ir atimti žmogui gyvybę?
Tokius klausimus po įvykusių nelaimių uždavė ir Britanijos politikai, kurie, kaip ir dera valdžios atstovams, užuot sprendę problemą iš pagrindų, nuėjo tiesiausiu, lengviausiu ir... kvailiausiu keliu. Dabar kiekvienas, kas su savimi nešiojasi peilį ar kitokį aštrų daiktą, kuriuo galima sužeisti, rizikuoja atsidurti už grotų mažiausiai mėnesiui.
Maža to, valdžios dėdulės pagalvojo, kad visiems bus saugiau, jei paaugliams Britanijos gatvėse bus įvesta „komendanto valanda“. Taigi dabar tą „valandą“ politikai ir aptarinėja bei svarsto, nuo kelintos valandos vakaro uždrausti jaunimu pasirodyti viešumoje.
Kažkoks absurdo spektaklis, kuriame demokratiška ir laisva valstybė atlieka kvailio vaidmenį, o laisvės nėra nė kvapo.
Negi draudimas paaugliams vakare išeiti į lauką arba įkalinimas už peilio laikymą gali sumažinti nusikalstamumą? Politikai mano, jog taip. O ką namo paprasti žmonės, kurie, priešingai nei valdžios atstovai, vaikšto gatvėmis vėlai vakarais ir neretai nešiojasi su savimi kokį nors aštrų daiktą, pavyzdžiui, žirklutes arba metalinę dildę nagams?
Beje, naujos tvarkos malonumus vienas pirmųjų spėjo pajusti Londone gyvenantis lietuvis. Į šeštą dešimtį įkopęs Rimantas buvo sulaikytas policijos Britanijos sostinės gatvėje, nes tvarkos sergėtojams pasirodė įtartinas. Ir jie, tegyvuoja Temidė, buvo teisūs! Vyro kišenėje angelai sargai rado virtuvinį peilį. Už tai Rimantas turės „atsėdėti“ kalėjime 48 dienas ir bus deportuotas iš Jungtinės Karalystės, kad ir kitiems būtų gera pamoka, jog nešiotis aštrius ir pavojingus daiktus laisvoje ir demokratiškoje Britanijoje – tabu.
Vyresnės kartos žmonės turi gerai žinoti filmą ir to paties pavadinimo knygą „Prisukamas apelsinas“. Istorija pasakoja apie Britų paauglius, siautėjusius Britanijos gatvėse su atlenkiamais peiliais ir skustuvais šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Tuomet policija taip pat prižiūrėjo tvarką, baudė nepaklusnius bei „prisidirbusius“ įvairių bandų narius, tačiau nebuvo nei „komendanto valandos“, nei kalėjimo už neaišku ką.
Nebuvo ir tiek mirčių nuo peilių dūrių, nors, bandų skaičius anuomet buvo kur kas didesnis, nei šiandieninėje Britanijoje.
Kur tuomet slypi visų šių nusikaltimų priežastis, kurios neišsiaiškinę britų politikai ėmėsi draudimų? O priežastys yra kelios – visagalė jos didenybė žiniasklaida ir nevykusi šeima. Tuo metu, kai tėvai dirba viršvalandžius, nes šalies valdžia linkusi skatinti „darbščius“ žmones dvigubu atlyginimu, jų atžalos mokosi gyvenimo iš televizijos ir interneto. O šie du „gyvenimo universitetai“ pateikia labai iškreiptą realybės vaizdą.
Deja, vaikai to nesupranta, o suaugusieji nesivargina susirūpinti. Ir tik vėliau, kai tokia ant sintetinio maisto užaugusi karta, mąstydama savo sintetinėmis smegenimis, ką nors papjauna vidury gatvės, politikai, policininkai ir tėvai ima baisėtis, iš kur toks neregėtas žiaurumas.
Pasibaisi ir puola drausti. Tačiau ar draudimas problemą išsprendžią? Ko gero, ne, nes suvaryti peilį į paširdžius tamsos nereikia. Tą galima daryti ir dienos metu. Norėtųsi tikėtis, kad tokie pesimistiniai pasvarstymai netaps ateities Britanijos realybe.
O kol kas paskubėkite iš savo kišenių ir rankinių išsiimti visus aštrius daiktus, kuriais galima sužeisti, nes, priešingu atveju, demokratiška valstybė pasielgs su jumis labai jau nedemokratiškai.