Kad V. Greičius nebūtų atleistas, lėmė konservatorių (20), „tvarkiečių“ (10) ir „darbiečių“ (8) balsai.
Seimui neatleidus kasacinio teismo vadovo, kol kas lieka neaišku, kas jam vadovaus, kai kitą antradienį baigsis V. Greičius kadencija. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Seimas jam negalėjo pavesti laikinai eiti teismo pirmininko pareigas.
Nors V. Greičiaus Seimas neatleido iš pirmininko pareigų, šio darbo jis negalės dirbti - nuo antradienio pirmininkas bus eilinis LAT teisėjas.
Politikai nenori, kad teismas atsinaujintų
Dalis parlamentarų balsavo „prieš“ tik todėl, kad V. Adamkaus patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė antradienį Seimo tribūnoje pareiškė, jog parlamentarai negali balsuoti kitaip nei mano prezidentas, be to, esą V. Greičiaus atleidimas tėra tik formalus klausimas.
„Seimas nėra ta institucija, kurioje prezidento aplinka ką nori, tą ir gali daryti“, - piktinosi Julius Veselka. „Tikiuosi, kad Seimas sugebės išlaikyti atsakomybės egzaminą“, - šalies vadovo teikimui pasipriešinti ragino ir Rasa Juknevičienė.
Politikai tikino, kad V. Adamkus LAT vadovui kerštauja dėl prieš dvejus metus kilusio skandalo, kai esą keli teisėjai apsimelavo. Be to, parlamentarai norėjo išgirsti, kodėl šalies vadovas nesiūlo paskirti V. Greičių dar vienai, šįkart penkerių metų kadencijai. Atsakymas, kad prezidentas pasisako už rotaciją ir nuolatinį teismų atsinaujinimą, Seimo narių netenkino – jie piktinosi, kad dalies teismų vadovai pareigas eina ne vieną kadenciją.
„Ar tai, kas dabar vyksta, gali vykti normaliame Seime, demokratinėj valstybėje?“ – politikų keliamomis intrigomis ir kaltinimais stebėjosi socialdemokratas Vytautas Čepas. Pasak jo, raginantys nepritarti prezidento teikimui siekia įnešti sumaištį valstybėje.
"Aukščiausiojo Teismo pirmininkas dirbo gerai beveik devynerius metus ar net ilgiau, bet, matyt, po dešimtiems metų ateina laikas ką nors pakeisti. Sociologai ir psichologai, vadybininkai sako, kad dešimt metų yra tas laikas kai reikia keisti darbą, turi ateiti naujos jėgos", - sakė V. Čepas.
Prezidentas apgailestauja
„Prezidentas nuoširdžiai apgailestauja, kad Seimas, nesilaikydamas Konstitucijos ir įstatymų nustatytos tvarkos ir procedūrų, neatleido Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasibaigus įgaliojimams dėl jiems vieniems žinomų priežasčių. Šiuo atveju Seimas pats save įstūmė į aklavietę ir turi patys galvoti, kaip iš šios situacijos išeiti“, - ketvirtadienį po pokalbio su V. Adamkumi DELFI sakė A. Rauličkytė.
Realiai Seimas dar kartą negali svarstyti V. Greičiaus atleidimo iš pareigų, kol nebus šalies vadovo teikimo. Tačiau manoma, kad prezidentas į parlamentą neskubės kreiptis – esą pirmiausiai politikai patys turi nuspręsti, kaip išspręsti kilusį ginčą.
Seime užsimenami keli variantai, kaip toliau spręsti LAT vadovo problemą. Spėjama, kad jau antradienį V. Adamkus gali pasirašyti dekretą, kuriuo jis atleis V. Greičių iš pareigų pasibaigus įgaliojimams.
E.Kūris: naujiena iš lunatizmo srities
Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris Seimo sprendimą neatleisti Vytauto Greičiaus iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų vadina teismų naikinimu.
„Jūs pirmoji man pasakote šitą naujieną. Aš tikrai nežinojau. Čia yra iš kažkokio lunatizmo srities. Aš bejėgis pakomentuoti. Jeigu taip iš tikrųjų įvyko, kaip jūs sakote, aš manau, kad Lietuvoje Konstitucijos tada nėra ir ją sutrypė Seimas“, – Žinių radijui sakė E. Kūris.
„Jis teisėtai eina įgaliojimus iki paskutinės dienos savo 9 m. kadencijos, kuri buvo pagal anuos įstatymus. Kitą dieną Aukščiausiasis Teismas neturi vadovo, ir tai gali vesti prie institucijos paralyžiaus, kadangi vadovas yra ir institucijos lėšų vyriausiasis tvarkytojas, ir daugybę kitokių funkcijų turi. Vadinasi, Aukščiausiasis Teismas neturės vadovo. Tai paprasčiausiai yra teismų naikinimas Lietuvoje“, - Žinių radijui kalbėjo buvęs KT pirmininkas.
V. Greičiaus atleidimo procedūra Seime buvo svarstoma ir antradienio posėdyje, tačiau tada buvo nutarta sudaryti galimybę frakcijų nariams susitikti su kadenciją baigiančiu teismo pirmininku ir tik tada balsuoti už arba prieš jo atleidimą.
„Teisę siūlyti kandidatą prezidentui suteikta Konstitucija. Jis susitiko su dideliu kiekiu teisėjų, per susitikimus susiformavo aiški pozicija dėl galimo kandidatų rato. Šią savaitę prezidentas susitiko su V. Greičiumi ir padėkojo už sunkų darbą šiose pozicijose“, - Seimo tribūnoje antradienį kalbėjo A. Rauličkytė.