Nieko keisto: yra dalykų, kuriuos kairiarankiai įprastai atlieka atvirkščiai. Kartais visai nenoromis pridaro ir nuostolių. Į priešingas puses sudėlioti stalo įrankiai, išklibintos durų rankenos, atšipusios žirklės - su visu tuo teks susitaikyti, jeigu namuose gyvena kairiarankis. Nuo kairiarankių patartina saugoti ir plunksnakočius, nes įprasto rašiklio plunksna, pakliuvusi į kairiarankio nagus, staiga tampa netinkama naudoti.

Kairiarankiai - tikra kančia gitaros mokytojams. Vis dėlto mokymasis skambinti gitara yra vienas tų retų atvejų, kai kairiarankis būna priverstas paisyti dešiniarankiams taikomų taisyklių. Tiesa, dabar jau yra ir specialių gitarų, skirtų kairiarankiams.

Kartais taikomas kitas būdas - apverčiama gitara ir sukeičiamos vietomis stygos. Tačiau gitaros pedagogai neslepia, kad mokyti skambinti kairiarankius, bent jau per pirmąsias pamokas, būna sudėtinga. Sovietmečiu mokyklą lankantys kairiarankiai būdavo verčiami rašyti dešine ranka. Pasikeitė laikai, pasikeitė ir mokyklos politika - norom nenorom mokytojai turi toleruoti kaire ranka rašančius mokinius.

Nors mano klasėje buvome tik du kairiarankiai, tačiau tokių sutinku kaskart vis daugiau. Studijuojant universitete kairiarankiai jau sudarė svarią mano kurso dalį, o pradėjusi dirbti žurnalistinį darbą tokių kaip aš sutikau ir redakcijoje.

Rimas Valeikis: "Esu toks, kaip ir visi"

"Teleloto" žaidimo vedėjas, ekstremalaus šou "Robinzonai" nugalėtojas Rimas Valeikis taip pat priklauso "kairiarankių frakcijai". Juokaudamas tikina, kad šiuo atveju yra visai nepastabus, mat net nekreiptų dėmesio ir tuomet, jei vietoj kairės rankos turėtų... koją.

"Netikiu, kad tokie menki asmeniniai fiziniai ypatumai, kaip "priekinės kojos" ar mėlynas kraujas, galėtų mane nublokšti į visuomenės nuošalę. Nepaisant nei genetinių mutacijų, nei dešimtmečius trunkančių labai kryptingų kasdienių pastangų būti kitokiam - esu toks, kaip ir visi", - sako R. Valeikis.

Jokių įdomių istorijų, susijusių su Rimo kairiarankiškumu, nėra buvę. Nors netrukus pašnekovas prisimena, kad vis dėlto keistų įvykių jo gyvenime pasitaikė.

"2006 metų rugsėjo 24 diena buvo paskutinė, kai smagiai ir draugiškai nusiteikęs praeivis man mestelėjo: "Žiūrėk, eina kairiarankis. Jis - iškrypėlis." Tada būrys linksmuolių nusitempė mane į turgaus aikštę, ištepė derva ir išvolioję plunksnose pakabino ant Kaltinėnų bažnyčios varpinės", - nė nemirktelėjęs Rimas kuria istoriją apie viduramžių egzekuciją. Buvo taip ar ne? Nežinau, tačiau jeigu Rimas pasakoja, gal verta tikėti...

Kairė geriau mušasi

Be pašaipų, kurios Rimo šeimoje yra tiesiog kasdienybė, jokių sunkumų dėl kairiarankiškumo jis nepatiria. Tačiau ir vėl neištveria nepašmaikštavęs, kad kai kurie šios įgimtos fizinės savybės nepajėgia priimti kaip savaime suprantamos: "Ar šiais laikais koks nors blaiviai mąstantis ir išsilavinęs žmogus dar tiki, kad kairiarankiai taip pat yra žmonės arba kad jie - ne šėtono vaikai? Nejuokinkit! Mokslas šiuo klausimu jau senokai tarė savo svarų žodį."

R. Valeikio dešinė ranka dirba tik tada, kai pašnekovas laisvalaikiu žaidžia rankų teatrą. Žaidimas atrodo maždaug taip: abi visiškai nuogos rankos išeina į sceną ir kalbasi tarpusavyje, tuomet prasideda lengvas dialogas, kuris staiga virsta piktoku pokalbiu, o šis tampa priešišku barniu.

Rimas sako, kad nuo barnio iki smurto protrūkio - labai trumpas kelias. Ir jeigu dešinė jo ranka yra iškalbingesnė, tai kairė irgi turi savų pranašumų - ji geriau mušasi. Pagrindinė spektaklio mintis yra tokia: "per konfliktą jėga - geriausias argumentas". Štai todėl net ir žaidžiant rankų teatrą pergalę švenčia Rimo kairioji.

Prisiekusi kairiarankė

Žurnalistikos specialybės trečiakursė Greta Nutautaitė, kaip pati sako, yra neperauklėjama kairiarankė. Kad tokia yra, kolegė suprato labai anksti.

"Kai mama pradėjo mokyti valgyti, šaukštą įduodavo į dešinę ranką, o aš iškart jį perimdavau į kitą. Tėvai niekuomet nedraudė ir buvo tolerantiški: jie neabejojo, kad jeigu vaikas yra kairiarankis, tai tegul niekas nedrįsta jo perorientuoti", - džiaugiasi Greta. Įdomu tai, kad jos giminėje nebuvo nė vieno kairiarankio. Tad tarsi ir paneigia teiginį, kad kairiarankiškumas yra genetiškai paveldimas.

Šeimos nariai šios Gretos savybės jau visai nepastebi, tačiau aplinkinių reakcijos ji, žinoma, susilaukia: "Labai nervina kitų komentarai. Visi stebisi, kaip aš galiu rašyti kaire ranka. Tuomet aš lygiai taip pat iš savo "kairiarankiškos" pozicijos galiu žvelgti į dešiniarankius ir jais stebėtis. Vienintelis dalykas, kurį atlieku dešine, - tai valdau kompiuterio pelę, nors ir nepatogu. Galima sakyti, kad dešinės rankos tarsi neturėčiau".

Planas žlugo

Greta prisimena, kad klasėje buvo vienintelė kairiarankė. Kai rašydavo ant lentos, mokytoja visuomet stebėdavosi.

"Ji bandė mane auklėti, tačiau po pokalbio su mano tėčiu, paliko ramybėje. Šiaip dažniausiai dėl to stebisi vyresni žmonės, o draugai išvis nereaguoja. Nors buvo ir toks atvejis, kai po ilgų draugystės metų bičiulis nustebęs paklausė: "O tu kairiarankė?", - juokiasi Greta.

Buvo metas, kai mergina manė, kad jei būtų tokia kaip visi - dešiniarankė - būtų tiesiog paprasčiau gyventi, neerzintų jai skiriamos replikos.

"Būdama aštuntoje klasėje pradėjau mokytis į sąsiuvinį rašyti dešine ranka raides taip, kaip mokosi rašyti pirmokai. Norėjau jei ne tapti dešiniaranke, tai bent jau išmokti rašyti abiem rankom vienodai gerai. Prirašiau pusę sąsiuvinio raidžių kaip vištos koja ir tuomet nusprendžiau, kad man šito nereikia", - apie žlugusį planą pasakoja Greta.

"Visi turi defektų"

Žurnalistiką studijuojanti Evelina Garnelytė pritaria bendramokslei Gretai: aplinkinių pastabos pamačius, kad yra kairiarankė, ją truputį erzina.

"Visi kaskart stebėdavosi, kuria aš čia ranka rašau? Ir kaip man tai pavyksta? O pavyksta netgi labai neblogai", - sako Evelina.

Evelinos niekas neužgauliojo, net mokykloje mokytojai nemėgino iš jos daryti dešiniarankės.

"Bendraklasiams atrodžiau tarsi dinozauras, todėl prašydavo, kad jiems ką nors parašyčiau kaire ranka. O draugės tėtis kažkada pajuokavo, kad visi žmonės turi "defektų", tai ir manaisiais nereikia stebėtis", - prisiminusi sukrizena Evelina.

Būsimieji pasaulio valdovai?

Nesistebėkite sutikę kairiarankį. Nors jie rašo kita ranka, negu esate įpratę matyti, tačiau jie yra tokie patys žmonės, kaip ir visi. Kairiarankių gimsta kaskart daugiau. Ir vis dažniau pasigirsta prognozių: kairiarankiai valdys pasaulį.

Ką gali žinoti, gal netrukus turėsime kairiarankių valdžią? Ir pasirodys, kad jie daug geriau žino, ko reikia ar nereikia žmonėms, kad visi jaustųsi saugūs ir laimingi. Tiesa, tai nesusiję su politinėmis pažiūromis, tik su gamtos duotybe. Pagyvensim - pamatysim. Viskas juk nuolat keičiasi.