Valstybė turėtų pasirūpinti, kad vaiko teisės žaisti įgyvendinimui būtų sukurta reikiama teisinė bazė, numatytas jos realizavimo mechanizmas bei kontrolė. Kad vaikai galėtų žaisti, reikia nei daug, nei mažai: būtina išsaugoti jau sukurtas jų laisvalaikiui ir žaidimams skirtas vietas. Galimybė jiems laisvai naudotis žaidimų vietomis turėtų būti vienu iš pagrindinių rūpesčių planuojant teritorijas, išsaugant (ir apsaugant) esamas ir kuriant naujas vaikų žaidimų vietas.
Be to, atliekant teritorijų planavimą miestuose bei statant naujus gyvenamuosius daugiabučius namus, neturėtų būti numota ranka į vaikų poreikius džiaugtis žaidimų aikštelėmis, parkais.
Nieko nauja – tokios nuostatos turėtų galioti ir Panevėžyje. Tačiau žvalgantis po Aukštaitijos sostinės daugiabučių namų teritorijas ir ieškant aikštelių, kuriose galėtų žaisti mažieji panevėžiečiai, tektų gerokai pavargti.
Mat vienuose kiemuose kiurkso tik sūpuoklių likučiai, kituose – buvusių karuselių dalys, dar kituose – smėlio dėžių liekanos. Bene padoriausia vaikų žaidimų aikštelė tėra įrengta neseniai pastatyto daugiabučio namo kieme Klaipėdos gatvėje.
Tegali privežti smėlio
Panevėžio miesto savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius aiškino, kad vaikų žaidimo aikštelėmis Savivaldybei rūpintis neprivalu.
„Tam nėra nei pinigų, nei galimybių. Viena, ką galime, – privežti smėlio į aikštelėse esančias dėžes. Naujoms žaidimų aikštelėms įrengti reikia nemažai pinigų, o jų Savivaldybės biudžete nėra. Be to, vaikų žaidimo aikštelėmis privalo rūpintis daugiabučių namų bendrijos arba bendrovės, kurioms skirtos šios funkcijos. Tai – „Panevėžio butų ūkis“ ir „Panevėžio būstas“. Beje, Savivaldybei nepriklauso nė viena vaikų žaidimų aikštelė“, – teigė skyriaus vadovas.
Priminus, kad vaikų žaidimų aikštelės įrengtos žemės sklypuose, kuriems neparengti detalieji planai, ir daugiabučių namų bendrijos neprivalo tvarkyti jiems neskirtų teritorijų, A.Karalevičius puolė dėstyti: „Žemė yra apskrities. Tačiau parengus detaliuosius ir priskyrus teritorijas bendrijoms, joms teks juos ir prižiūrėti. Manau, kad šiuo atveju namų bendrijos turėtų būti aktyvesnės.“
Bendrovės vadovė pamiršo
Bendrovės „Panevėžio būstas“ direktorė Virginija Čiurlienė tvirtino, kad bendrovė neprižiūri vaikų žaidimų aikštelių.
„Galima sakyti, kad prie mūsų bendrovės administruojamų daugiabučių namų vaikų žaidimų aikštelių nėra, todėl ir rūpintis nėra kuo. Mūsų bendrovė prižiūri, kad kartą per metus būtų pakeistas smėlis kiemuose esančiose dėžėse. Taip pat sutvarkome suoliukus, stovinčius mūsų administruojamose daugiabučių namų teritorijose. Kitiems darbams atlikti neturime pinigų.
Beje, prie septinto daugiabučio namo Liepų alėjoje gyventojai savavališkai įrengė žaidimų aikštelę. Tegul patys ja ir rūpinasi“, – aiškino bendrovės vadovė.
Deja, V.Čiurlienė pamiršo pasakyti, kad, be pastatų administravimo ir priežiūros darbų, jos vadovaujama bendrovė privalo prižiūrėti ir šių namų lauko teritorijas.
Susipratusiųjų mažai
Bendrovės „Panevėžio butų ūkis“ direktorius Gintaras Ruzgys teigė, kad vaikų žaidimų aikštelėms tvarkyti Savivaldybė šiais metais skyrė 33 tūkstančius litų.
„Tai nėra dideli pinigai. Be to, 3 tūkstančiai litų šių lėšų skirti 4 medinėms žaidimų aikštelėms, kurios yra Savivaldybės balanse, sutvarkyti. Už likusius pinigus tvarkome suoliukus, dar išlikusias sūpuokles, karuselės. Šiuos darbus atliekame tik mūsų prižiūrimų daugiabučių namų teritorijose“, – kalbėjo jis.
G.Ruzgio teigimu, kol neparengti daugiabučių namų žemės sklypų detalieji planai, tos teritorijos esą niekam ir nepriklauso. Todėl ten esančios žaidimų aikštelės – niekieno. Jam smagu, kai susipratę daugiabučių namų gyventojai stengiasi patys tvarkyti ir saugoti jų kiemuose esančias žaidimų aikšteles. Tačiau tokių mažai.
Be to, kaip sakė bendrovės vadovas, gyventojai tarpusavyje nesutaria: vieniems reikia vaikų žaidimų aikštelių, nes jose žaidžia jų mažyliai, kiti gi mažų vaikų neturi, todėl nenori ir aikštelių po langais. Juolab kad ne paslaptis, jog vakarais vaikų žaidimų aikšteles okupuoja paaugliai, kurie triukšmauja, laužo įrenginius.
Anot G.Ruzgio, už lėšas, skirtas vaikų žaidimų aikštelių įrenginiams remontuoti, tvarkomi ir sporto aikštynai: „Daugiabučių namų kiemuose yra ir sporto aikštelės, kuriose stovi krepšinio stovai, įrengtos tinklinio aikštelės. Jas irgi stengiamės tvarkyti, kiek galime. Sudėtingas darbas, nes stinga lėšų, ir nėra garantijų, jog daugelis aikštelių įrenginių nebus vėl sulaužyti. Nuolaužas stengiamės išvežti, kad neįvyktų nelaimingų atsitikimų.“
Pareikalauti negali
„Panevėžio butų ūkio“ vadovas G.Ruzgys tvirtino, kad kuo greičiau reikėtų parengti daugiabučių namų žemės sklypų detaliuosius planus.
„Tuomet gyventojai žinos savo teritorijų ribas ir galės jose tvarkytis. Kol to nėra, reikalauti iš žmonių, kad jie tvarkytų vaikų žaidimų aikšteles, negali“, – pabrėžė jis.
Tačiau ir G.Ruzgys negalėjo tiksliai pasakyti, kiek vaikų žaidimų aikštelių yra Panevėžyje. Pasak jo, suskaičiuoti jas ir inventorizuoti reikėtų papildomų pinigų, o jų bendrovė neturi.