Tyrimas vyko nuo 9-ojo dešimtmečio ir baigėsi 2004-aisiais. Per tą laiką mirė apie 7 tūkst. vyrų ir 11 tūkst. moterų – nuo vėžio ir širdies kraujagyslių ligų. Paaiškėjo, jog geriantieji kavą kasdien rizikavo susirgti ir mirti dėl vėžio lygiai taip pat, kaip ir žmonės, išgeriantys mažiau nei vieną puodelį kavos per mėnesį. Užtat nuo kitų ligų jie mirė gerokai rečiau.
Pavyzdžiui, moterys, per savaitę išgeriančios nuo 5 iki 7 puodelių kavos per savaitę net 7 procentais mažiau rizikavo mirti dėl kitų priežasčių (daugiausia – širdies kraujagyslių ligų?), o išgeriančiosioms 2–3 puodelius kavos per dieną ta rizika sumažėdavo iki 18 procentų. Net 26 procentais mažiau rizikavo moterys, išgeriančios 4–5 puodelius kavos per dieną. O tuos, kurių dienos kavos norma buvo šeši puodeliai ar daugiau, 17 procentų mažiau rizikavo mirti nuo kitų ligų.
Vyrų, geriančių kavą, rizika taip pat sumažėjo, tačiau ne tiek, kad būtų galima užfiksuoti kokią nors statistinę reikšmę.
Nors kava kaip stimuliuojantis gėrimas labiausiai vertinama ir labiausiai peikiama dėl to paties – kofeino, mokslininkai nemano, kad būtent jis nulėmė tokius tyrimo rezultatus. Mat geriant kavą be kofeino mirties dėl širdies kraujagyslių ligų rizika taip pat šiek tiek sumažėja – ypač moterims.
Deja, vis dar negalima 100 procentų teigti, jog kava ilgina gyvenimą. Galbūt kavos mėgėjai apskritai gyvena sveikesnį gyvenimą (žinoma, tie, kurie nerūko) nei tie, kurie šio gėrimo negeria. Lygiai taip pat gali būti, jog ligoti žmonės tiesiog atsisako tokio gėrimo kaip kava (nors mokslininkai atsižvelgė į veiksnius: didelį cholesterolio kiekis, aukštą kraujospūdį, diabetą ir kt.).
Tačiau mokslininkai teigia turį pagrįstų priežasčių tikėti, jog kavos gėrimas gali būti raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Mat kavoje esančios medžiagos (chlorogeninė, ferulo ir p-kumaro rūgštys) pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Šie cheminiai junginiai gali pagerinti kraujagyslių būklę bei pašalinti uždegimines molekules.
Be to, magnis, trigonelinas bei riebalai, kurių taip pat yra kavoje, siejami su geresniu insulino įsisavinimu, o tai mažina II tipo diabeto riziką – vieną pagrindinių širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Vis dėlto, jeigu priklausote kavos negeriančiųjų grupei, kol kas dar neskubėkite į artimiausią kavinę. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, jo rezultatų dar nė iš tolo negana, kad būtų galima pradėti rekomenduoti žmonėms būtinai gerti kavą.
Juolab kad tyrimo rezultatai galioja tik visiškai sveikiems žmonėms (eksperimente nebuvo leista dalyvauti sergantiesiems vėžiu ir širdies kraujagyslių ligomis). Todėl jei turite sveikatos problemų, kurias gali paaštrinti kava (nemiga, nerimas, hipertenzija arba širdies darbo sutrikimai), verčiau pasikonsultuokite su gydytoju, ar galima gerti kavą ir jei taip, tai kokiais kiekiais.
