„Tatuiruotės vietai, tematikai, spalvų gamai ir kitiems dalykams, be abejo, turi įtakos gyvenimo būdas ir netgi pareigos“, – tikina tatuiruočių meno studijos „Tomas Tattoo“ savininkas Tomas Olšauskas.

Tatuiruotė gimsta per skausmą

Šia meno rūšimi susidomėjęs Tomas iš pradžių lankė Panevėžio dailės mokyklą. Ją baigęs, Kauno S.Žuko meno technikume įgijo meninio stiklo apdirbimo specialybę. Menininkas teigia, kad meno kūrinio perkėlimas ant žmogaus kūno jam yra maloni ir gundanti atrakcija.

„Dabar savęs neįsivaizduoju kitokio. Mano giliu įsitikinimu, tatuiruotė – tai ne tik menas. Tai – amžinas menas. Ji yra tarsi žmogaus vidinio pasaulio atspindys. Be to, ji paslepia žmogaus amžių, o išlieka visą gyvenimą ir dar dvi savaites po...“, – samprotauja Tomas. Meno studijos šeimininkas tvirtina, kad žmogus, apsisprendęs ant savo kūno skirti vietos tatuiruotei, tikrai turi daug vidinės stiprybės.

Meistras atvirauja, kad tatuiruotė gimsta per skausmą. Jį žmogus kenčia, į jo kūną smingant adatėlėms.

„Žmogus, nusprendęs pasidaryti tatuiruotę, turi peržengti tam tikras ribas – ne tik suvokti, kad tatuiruotė išliks visą gyvenimą, bet ir mesti iššūkį savo artimiesiems, apsišarvuoti kantrybe. Tai savotiška skausmo terapija. Ir ją gali ištverti tik stiprus žmogus, gebantis ne tik save išbandyti, bet ir turintis puikių charakterio savybių. Tuomet jam šis skausmas sukels ne neigiamas, o teigiamas emocijas“, – tęsė jis.

Kioske jos nenusipirksi

Tatuiruotė, anot T.Olšausko, yra viena iš žmogaus saviraiškos formų. Tad jam, kaip meistrui, tenka būti savotišku psichologu.

„Tatuiruotė – ne mados šauksmas. Tai žmogaus metraštis ant jo kūno, išreikštas įvairiomis linijomis, detalėmis, tam tikrų gyvenimo etapų atvaizdas, – originaliai mąsto studijos „Tomas Tattoo“ savininkas. – Su kiekvienu klientu, panorusiu tatuiruotės, ilgai kalbu: kartu aptariame, ko jis pageidauja ir kodėl to nori. Pokalbio metu susipažįstu su žmogumi, analizuoju jo charakterio bruožus, išsiaiškinu jo poreikius, gyvenimo būdą, motyvus ir, jei jis tikrai apsisprendžia, pasiūlau ateiti po savaitės ar dar vėliau. Žmoguje visos mintys turi pabūti ir subręsti, jis turi apsvarstyti kiekvieną žingsnį. Juk tatuiruotė – amžina. Ji atspindi žmogaus pasaulėžiūrą, mąstymo būdą, gyvenimo stilių. Beje, jos kioske nenusipirksi.“

Užmokestis ne tik pinigais

Jei po savaitės žmogus vis dėlto peržengia studijos slenkstį, Tomas jau žino – jis ryžosi. „Beje, turiu pasirengti ir pats. Po pokalbio su klientu apmąstau, koks piešinys gali jam tikti, sudėlioju visas detales, nes kiekviena linija turi kalbėti už save. Jaučiu didelę atsakomybę, nes reikia sukaupti daug vidinės energijos. Turiu numatyti, kaip žmogaus kūnas atrodys po kelerių metų“, – tikina meistras.

Tatuiravimas – įvairių nenutrinamų ženklų ant kūno įamžinimas mechaniniu būdu. Tad smalsu žinoti, ar nebuvo nelaimingų atvejų, kai žmogus per tokią procedūrą pasigavo infekciją.

„Mano jau dešimties metų praktikoje tokio atvejo nebuvo. Kita vertus, jei žmogus nesilaiko elementariausių higienos taisyklių, visko gali atsitikti“, – mano tatuiruočių meistras.

O kiek kainuoja tatuiruotė? Tomas teigia, kad pinigai – tik popierius, atsiskaitymo priemonė: „Savo darbo pinigais nevertinu. Kalbėdamas su norinčiuoju išsiaiškinu, kiek žmogus gali sau leisti. Tačiau jei žmogus lieka patenkintas mano darbu, man tai – didžiausias užmokestis.“

Žiūrovą gali šokiruoti

Neseniai Tomas kartu su grupe lietuvių, tarp kurių buvo ir jo modelis, žinomas buvęs kovų be taisyklių kovotojas, autobiografinės knygos „Pasmerktasis“ autorius Vytautas Bislys, dalyvavo Amsterdame vykusiame konkurse „Amsterdam Tattoo Convencion“. Į jį buvo suvažiavę tatuiruoti žmonės iš viso pasaulio.

Buvo ten ir Gineso rekordų knygoje įrašytas labiausiai tatuiruotu pasaulio žmogumi tituluojamas 37 metų Gregory Paul McLaren, dar žinomas Lucky Diamond Rich pravarde.

Naujojoje Zelandijoje gimęs daugiau nei 99 procentus kūno išsitatuiravęs vyriškis garsus ne tik savo išmargintu kūnu. Daugiasluoksnių tatuiruočių čempionas yra ir Londono „Flying Fruit Fly Circus“ cirko artistas, gebantis demonstruoti triukus, kurie net ir daug mačiusį žiūrovą gali šokiruoti.

Jis žongliruoja benzininiais pjūklais bei nė nemirktelėjęs ryja kardus. Pasak Tomo ir Vytauto, šiuos vaizdus ir jiems teko matyti.

Kai prarado nekaltybę

Visas tatuiruotėmis išmargintas kūnas – jau šou. Gregory jo kūnas yra ir pragyvenimo šaltinis. Jis, galima sakyti, žmogus, vaikštantis ant ausų. Šį žmogų margino 136 pasaulio meistrai 250 studijų 17-os šalių 45 miestuose.

Gregory visam šiam malonumui paaukojo net 1150 savo gyvenimo valandų, arba 48 dienas. Lucky pradėjo nuo spalvotų piešinių ant viso kūno. Tačiau tai jo dar vis netenkino. Tada Lucky nusprendė šimtą procentų kūno – net akių vokus, ausų ertmes bei dantenas – padengti juodu rašalu. Taigi dabar jis tatuiruojasi baltus piešinius ant juodos odos ir spalvotus – ant ištatuiruotų baltai.

Lucky pirmąją tatuiruotę pasidarė būdamas 17-os metų, kai Londono „Raudonųjų žibintų“ kvartale prarado nekaltybę. Po to jis nuėjo į tatuiruočių saloną, kur kažkoks baikeris jam ant šlaunies ją ir padarė. Nuo tada ir prasidėjo Gregory Paul McLaren tatuiruočių epopėja. „Aš supratau, kad galiu kontroliuoti savo kūną ir jį keisti“, – ne kartą tikino Gregory.

„Dabar Gregory tikina, kad jos jam tapo geriausiu būdu valdyti savo emocijas. Jas jis netgi nagrinėja“, – pasakoja Tomas.

Tarsi iš vienos lėkštės

V.Bislio pasiteiravus, ką jam reiškia tatuiruotės, nuskambėjo atsakymas: „Tatuiruotes darytis paskatino gyvenimas. Pirmąją elementarią tatuiruotę pasidariau gal prieš dvidešimt metų, o pirmąją meninę – maždaug prieš keturiolika. Ant kūno išlieju savo išgyvenimus, skausmą, nusivylimą. Ryžtis tatuiruotis turi būti realus postūmis. Pasidaręs tatuiruotę, pasijuntu labai gerai, o tai man suteikia jėgų siekti tikslo ir eiti į priekį.“

Apie amžinus piešinius ant savo kūno jis dar sako: „Vienoje frazėje – gyvenimas ir žūtis, viename poelgyje – laisvė ir vergija.“ Tai kinų filosofijos išmintis, atitinkanti jo būseną... Jei tektų viską gyvenime pakartoti iš naujo, nieko nekeistų. Kiekviena tatuiruotė atspindi tam tikrą gyvenimo periodą, požiūrį į pasaulį. Kiekvienas piešinys (jų penki) yra išginčytas. Vytautas mano, kad jie gyvena kartu su juo.

Pasmalsavus, ar ir toliau tokiu būdu tobulins savo kūną, pašnekovas patikino: „Tikrai taip. Iki šiol kūną marginau mechaniniu, klasikiniu būdu. Ateityje planuoju vykti pas vilnietį meistrą Giedrių, kuris tatuiruotes kala adatiniais pagaliukais. Neatmetu tikimybės išbandyti ir dar vieną būdą – kūną puošti pjaustymu.“

Tačiau tiek Vytautas, tiek Tomas įsitikinę, kad viso kūno išmarginimas ir noras tapti panašiu į dabartinį Gineso knygos rekordininką Lucky yra tarsi valgyti makaronus iš tos pačios lėkštės.