URK nariai, anot jo pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Audroniaus Ažubalio, taip pat nusprendė, kad išeiviams aktualią dvigubos pilietybės problemą galėtų išspręsti svarstomas įstatymas.
„Mano asmenine nuomone, pilietybės institutas yra didelė bet kurios valstybės vertybė. Tai, kas įtvirtinta Konstitucijoje, neturėtų būti taip lengvai keičiama“, - kalbėjo konservatorius.
Tuo tarpu BFK, kurio nariai irgi nepritarė siūlymui rengti referendumą, pirmininkas Socialdemokratų frakcijos atstovas Jonas Lionginas atkreipė dėmesį, kad tokia iniciatyva kainuotų nemažus pinigus. Jo teigimu, problemą reikėtų spręsti tobulinant įstatymus.
Pagrindiniu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas socialliberalų parengto nutarimo dėl referendumo projekto dar nesvarstė.
Siūlymo rengti referendumą iniciatorius Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas komitetų poziciją pavadino tautos balso baime. „Peršasi vienintelė išvada – Seimas bijo tautos balso. Referendumas yra patikimiausias būdas visuomenės nuomonei išsiaiškinti, bet parlamentarai patys imasi spręsti, ką apie dvigubą pilietybę galvoja mūsų žmonės“, – pranešime cituojamas Seimo narys.
Naujoji sąjunga inicijavo parašų rinkimo akciją. Po elektronine peticija kviečiami pasirašyti žmonės, sutinkantys, kad Lietuvoje būtų rengiamas referendumas dėl dvigubos pilietybės. Peticiją jau pasirašė apie pusė tūkstančio lietuvių.
Pernai įregistruotu ir pirmąjį barjerą Seime įveikusiu projektu socialliberalai pasiūlė šiemet kartu su parlamento rinkimais surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Privalomam referendumui jie pasiūlė pateikti tokį tekstą: „Pritariu, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalis būtų išdėstyta šitaip: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Šią iniciatyvą parašais parėmė 39 įvairių Seimo frakcijų atstovai.
Konstitucija numato, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais atvejais. Kaip išaiškino Konstitucinis Teismas (KT), būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tai yra pernelyg plačiai paplitęs reiškinys.
Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius nuogąstauja, kad tokia formuluotė atvertų kelią Lietuvos pilietybę gauti bet kam.
Antradienį Seimo posėdyje atremdamas priekaištus Pilietybės įstatymo rengėjams, esą ir naujoje redakcijoje paliekamos pernelyg plačios landos turėti dvigubą pilietybę, konservatorius aiškino, jog reikėtų ne konstitucinės, o lingvistinės diskusijos.
Pasak A. Kubiliaus, frazė „atskiri atvejai“ reiškia ne tai, kad į dvigubą pilietybę gali pretenduoti tik pavieniai asmenys, o tai, kad įstatyme turi būti nustatytos konkrečios sąlygos jai gauti. Anot jo, to laikomasi ne viename teisės akte.