Kai prie žemės lenkia sava našta
Sulieknėti – milijonų apkūnių viso pasaulio gyventojų svajonė. Dietos jiems padeda tik trumpam. Nedaug kam pakanka valios jėgos daugelį metų nuolat maitinti savo organizmą chrestomatinėmis „trimis duonos kriaukšlelėmis“, kai šis reikalauja mėsos (ir kuo riebesnės) ir pyrago (pageidautina saldesnio).
Pati žiauriausia dieta anksčiau ar vėliau baigiasi. Net jei jos laikęsis žmogus vėliau nepersivalgys, jis vis tiek pastorės: organizmas po kelių nepakankamos mitybos mėnesių priima savo sprendimus ir išmoksta taupyti kiekvieną kaloriją bei taupymo programos neatsisako tol, kol neprikaupiamas pakankamas kiekis energijos atsargų, kol neužauga pakankamai didelis sluoksnis riebalų, kuris turėtų padėti ištverti, jei „šeimininkas“ vėl sugalvotų badauti.
Fizinio aktyvumo didinimas – tradicinis patarimas, kuris teikiamas visiems, norintiems numesti vieną kitą nereikalingą kilogramą. Šis metodas padeda, bet tik tada, kai jis derinamas su dieta. Jei „sportininko“ mityba neribojama, tai norint pasiekti pageidaujamą poveikį reikėtų kiauras paras bėgioti po parką ar minti dviračio-treniruoklio pedalus. O juk ne kiekvienas gali prisiversti laikytis dietos ir tuo pačiu metu kankinti organizmą fiziniais pratimais.
Medikai mano: jei žmogus serga, jam reikėtų vartoti vaistus. Nutukimas mūsų laikais yra priskirtas prie pačių tikriausių ligų. Ir vaistų nuo šios ligos yra. Tai preparatai, didinantys neurotransmiterio serotonino ir hormono noradrenalino – aktyviųjų molekulių, slopinančių apetitą ir didinančių medžiagų apykaitos intensyvumą – koncentraciją. Be to, vaistai „nuo storumo“ neslopina riebalų pasisavinimo iš maisto.
Tokie vaistai būtų neįkainojami, jei ne nepageidaujami pašaliniai poveikiai, lyginant su kuriais pats nutukimas atrodo nežymi smulkmena. Hipertenzija ir kardiomiopatija (širdies raumens pažeidimas) – tik keletas galimų problemų. Dėl to medikamentinio svorio mažinimo šalininkų visame pasaulyje sparčiai mažėja. 1997 metais JAV dėl pavojaus sveikatai iš rinkos buvo pašalinti du populiariausi vaistai – deksfenfluraminas ir fenfluraminas.
Tūkstančiai nutukusių amerikiečių mano: kilogramų pertekliaus jie atsikratyti galės tik atlikus skrandžio operaciją, kuri nekenkia sveikatai. Operacijos, vadinamos „bypass“ (aplinkkelis) metu pašalinama 95 proc. skrandžio. Jo tūris tampa panašus į matomą kačių maisto reklamose – ne didesnis už antpirštį. Pasisotinimas pajuntamas vos ne po pirmo praryto kąsnio.
Žmonės valgo gerokai mažiau ir dėl to žymiai krenta jų svoris. Jų manymu, dieta – mūšis, kuriame labai svarbus sėkmės veiksnys, o operacija – tai procedūra, po kurios pacientai numeta 100 kilogramų ir daugiau jų nebepriauga.
Alkio žadintuvas
Tradicinis „bypass“ operacijos efekto paaiškinimas ganėtinai logiškas atrodė ir medikams, ir pacientams – tol, kol 1999 metais Japonijos mokslininkai neatrado žmogaus alkio hormono grelino. Jį sintetina skrandyje esančios ląstelės. Kuo daugiau išsitempusios skrandžio sienelės, tuo daugiau grelino išskiriama.
„Alkio hormono“ poveikį išsamiai ištyrė mokslininkas Davidas Cummingsas, dirbantis Vašingtono universitete (JAV). Jis nustatė, kad absoliučiai visiems sveikiems žmonėms su normaliu svoriu grelinas atlieka savotiško alkio jausmo žadintuvo vaidmenį. Kai tik skrandyje nebelieka maisto, skrandžio ląstelės pradeda sintetinti šį hormoną.
Tai pasireiškia noru valgyti ir medžiagų apykaitos sulėtėjimu. Žmogus ieško, kuo pasistiprinti, o tuo tarpu jo organizmas taupo kalorijas. Jam tai būtina, kad nebūtų eikvojamos brangios poodinės riebalų atsargos (štai kodėl po mėnesių pačios vargingiausios dietos mūsų svoris krenta tik labai nežymiai).
Nustačius šį įdomų faktą, mokslininkas ištyrė, kaip grelinas veikia besilaikančius dietų. Paaiškėjo, kad subalansuota mityba kūno masę vidutiniškai sumažino 17 procentų. Tuo tarpu grelino kiekis padidėjo 24 procentais. Fiziologinis šio hormono koncentracijos padidėjimo poveikis – žmogui nuolat norisi valgyti, jis jaučiasi pavargęs ir tingus.
Po skrandžio mažinimo operacijos pasiekiamas 36 proc. svorio sumažėjimo poveikis, o grelino kiekis sumažėja iki 77 proc. ankstesnio kiekio. Jo koncentracija keičiasi nedaug, nepriklausomai nuo to, kaip seniai žmogus valgė. Ir nejaučiamas alkis.
Bet greliną galima apgauti ir be jokios operacijos. Valgant 4-5 kartus per dieną (nedideliais kiekiais!) galima lengviau kontroliuoti suvalgomo maisto kiekybę ir kokybę. Saikingai išalkęs žmogus, lyginant su žmogumi, dėl alkio netekusiu proto, galės atsispirti pagundai suryti didžiulę riebią dešrą ar pyragą su grietine.
