URK trečiadienį turėjo pareikšti savo nuomonę dėl parlamentinės darbo grupės, vadovaujamos liberalcentristo Armino Lydekos, parengtos naujos Pilietybės įstatymo redakcijos. Į komiteto posėdį atvyko būrys suinteresuotų institucijų atstovų, tačiau nepraėjus nė pusvalandžiui jie turėjo išsiskirstyti.
Mat URK nariai pritarė pirmininko socdemo Justino Karoso siūlymui, atsižvelgus į teisininkų pastabas, prašyti Vyriausybės išvados. Anot komiteto vadovo, pastaruoju metu buvo pareikšta daugybė nuomonių dėl dvigubos pilietybės instituto, pateikti keli Pilietybės įstatymo pataisų variantai, todėl Vyriausybė esą turėtų suformuluoti „subalansuotą poziciją“.
„Mums įvertinti projektą būtų sunkokas, jei ne neįveikiamas uždavinys. Nesame ekspertai, o išklausę visas nuomones vėl gausime margą paletę“, - posėdyje kalbėjo J. Karosas.
Jis pateikė ir alternatyvų siūlymą – kad pagrindiniu paskirtas Žmogaus teisių komitetas patobulintų projektą pagal įvairių teisininkų pastabas. Būtent tokį sprendimą anksčiau priėmė kitas papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos.
Tačiau dauguma URK narių nusprendė padaryti pertrauką svarstyme ir prašyti Vyriausybės išvados.
„Visi teisininkai sako, kad esminiai projekto punktai prieštarauja KT nutarimui. Jei būtų tik viena institucija, sakyčiau: ai, teisininkų ginčai. Bet kritiką reiškia visi“, - pažymėjo konservatorius Audronius Ažubalis.
Liberalas Petras Auštrevičius ne tik sutiko, kad būtina Vyriausybės išvada, bet ir pasiūlė jos laukti tik iki birželio vidurio, kad dėl Pilietybės įstatymo būtų galima apsispręsti dar šioje Seimo sesijoje.
Vieno iš projekto rengėjų A. Lydekos nuomone, Vyriausybės išvada būtų prasminga, tačiau esą vis tiek aišku, kas ten bus parašyta: „Darbo grupėje dirbo keli asmenys iš Vyriausybės. Visi smulkiai žino, kas gerai padaryta, kas blogai. Ta nuomonė visiškai nieko naujo neduos, bus tik laiko praradimas“.
Pasak A. Lydekos, galutinio susitarimo dėl dvigubos pilietybės niekada nebus – vieni agituos už maksimaliai išplėstą žmonių, kurie gali turėti ir Lietuvos, ir kitos valstybės pasą, ratą, kiti – už maksimaliai susiaurintą.
Teisininkai užpylė pastabomis
Beveik pusmetį dirbę projekto rengėjai numatė šešis atvejus, kai galima dviguba pilietybė. Pretenduoti į dviejų valstybių pilietybę galėtų politiniai kaliniai ir tremtiniai, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, per Lietuvos okupaciją 1940-1990 m. pabėgę ar pasitraukę asmenys bei tradiciškai gausiai gyvenantys už Lietuvos sienos, bet etninėse Lietuvos žemėse (Lenkijoje, Baltarusijoje ir pan.).
Dviguba pilietybė žadama ir asmenims, išvykusiems į kitas ES valstybes. Vaikai, gimę Lietuvos piliečio ar piliečių šeimoje, nepriklausomai nuo to, ar jie įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, gautų Lietuvos pilietybę. Išimtiniais atvejais dvigubą pilietybę galėtų suteikti ir Lietuvos prezidentas.
Darbo grupės nariai Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentarė „valstietė“ Laima Mogenienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas pareiškė, jog peojekte nepagrįstai ignoruojami žmonės, išvykę į ne ES šalis.
Grupė Seimo narių yra pasiūlę leisti dvigubą pilietybę turėti ir emigrantams, gyvenantiems NATO narėse.
Teisininkų manymu, projekto rengėjai prasilenkė su KT nutarimu, kuriame išaiškinta, jog dviguba pilietybė negali būti masinis reiškinys. Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali turėti dvigubą pilietybę tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie atvejai turi būti labai reti.
„Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys”, - pažymėjo KT.
Anot Seimo kanceliarijos Teisės departamento, leidžiant išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, emigravusiems į kitas ES valstybes, dviguba pilietybė būtų ne ypač reta išimtis, o paplitęs reiškinys. Teisininkų manymu, tokia galimybė turėtų būti numatyta žmonėms, išvykusiems iš Lietuvos ne savo valia, dėl jiems kilusios grėsmės dėl istorinių politinių aplinkybių arba ne savo valia įgijusiems kitos šalies pilietybę.
Panašių pastabų pareiškė ir Europos teisės departamento, Teisės instituto, Mykolo Romerio universiteto, Vidaus reikalų ministerijos ekspertai. Anot universiteto teisininkų, Konstitucijai gali prieštarauti ir siūlymas leisti visiems vaikams, kurių tėvai turi skirtingas pilietybes arba kurie gimę užsienyje automatiškai įgyja atitinkamos valstybės pilietybę, gauti Lietuvos pasą. Ekspertai kritikavo ir kai kurias kitas projekto nuostatas.