S. Šedbaras, anksčiau vadovavęs administraciniam teismui, pabrėžė jog administraciniai teismai turi specifinę misiją - nagrinėti ginčus su valstybe. Būtent todėl, pasak S. Šedbaro, administracinės bylos turi būti nagrinėjamos kuo sparčiau. „Ir terminas šiame procese ypatingai svarbus“, - sakė jis.
S.Šedbaras: kiek reikia instancijų?
„Šiuo metu dėl didelių administracinių teismų krūvių abiejose instancijose nagrinėjimas trunka iki 2 metų. Jei atsirastų dar viena instancija, terminai dar pailgėtų. Papildomoje instancijoje bylinėjimasis užtruktų dar plius pusantrų metų. Taigi žmogus visiškai neturėtų aiškumo, o tai šiandien labai reikalinga teisinėje sistemoje“, - kalbėjo teisės mokslų daktaras.
Buvusio vidaus reikalų ministro, dabar užsiimančio ir advokato praktika nuomone, aukštesnės instancijos reikalingos tam, kad išsklaidyti įtarimus, ar žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, ar jo sprendimas teisingas ir sąžiningas.
„Pagalvokime, kiek tuomet teismų sistemoje turėtų būti instancijų, kad visuomenei absoliučiai nekiltų jokių įtarimų dėl teismo sprendimo teisėtumo. Turbūt jų būtų visada negana“, - svarstė S. Šedbaras.
V.Nekrošius: kasacija nepridės teisingumo
Diskusijoje dalyvavusio VU teisės fakulteto dekano V. Nekrošiaus nuomone, kasacija, apie kurią šiuo metu taip diskutuojama, nėra skirta žmogui.
„Ji yra reikalinga užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ten, kur egzistuoja ryškiausios teisės problemos. Ar šiandien tokią funkciją vykdo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas? Vienareikšmiškai taip. Kokiu būdu tai daroma - tai jau kitas klausimas“,- gana drąsiai savo nuomonę dėstė dekanas.
Pasak jo, dar vienos kasacijos atsiradimas tikrai nepridės daugiau teisingumo teismams.
„Mano nuomone, 100 procentų objektyvumo niekada nerasime. Šiandien turėtų buti keliamas klausimas – kokios problemos egzistuoja administracinių teismų sistemoje ir ar jas įmanoma išspręsti viduje, nesiimant radikalių reformų. Tam reikia tik noro ir susišnekėjimo. Na, o jei bus įvesta kasacija Aukščiausiame teisme, vėliau prireiks ir „super“ kasacijos, bet ar nuo to bus daugiau teisingumo?“ – klausė jis.
Pasak V. Nekrošiaus papildoma instancija problemos neišspręs.
„Bylas nagrinėja tie patys žmones, ne mašinos. Jei pasodintume į teisėjo vietą aukštos kvalifikacijos teisininką, užtektų ir vienos instancijos. Būtent apie tai šiandien reikia šnekėti, apie proceso tobulinimą, teisėjų kvalifikaciją“, - pažymėjo V. Nekrošius.
A.Matulevičius: teismų reformą reikia pradėti nuo teisėjų padorumo
Seimui Teismų įstatymo pataisas dėl kasacijos administraciniuose teismuose pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius mano, kad apie kasaciją reikėtų pradėti diskutuoti išsprendus teisėjų etikos problemą.
Pasak politiko, ne vienam Temidės tarnui šiandien trūksta padorumo. „Būkime nuoširdūs, teisingumas šiandien brangus. Neduok Dieve, šiandien turėti reikalą su teismu“, – Seimo narys įsitikinęs, kad teismų reformą pirmiausia reikia pradėti nuo teisėjų padorumo kėlimo, nes būtent jie skelbia verdiktą valstybės vardu.
Kalbėdamas apie kasaciją, komiteto pirmininkas kritikos nepagailėjo ir valstybės vadovui: „Man labai gaila, kad prezidentas pamatė tik šią problemą ir tik ją įrašė į savo metinį pranešimą. Problemų teisėsaugoje ir teismų sistemoje yra žymiai daugiau. Štai kad ir dabar Seime stumiamas įstatymas dėl individualaus konstitucinio skundo.“
Pasak A. Matulevičiaus šiandien įstatymai yra rašomi sau. Tai, Seimo nario teigimu, daro ir teisėjai.
Kalbėdamas apie administracinius teismus, politikas sutiko, kad prieš vykdant reformą, būtina diskusija. Tačiau ji turėtų būti praktinė, o ne teorinė.
Suabejojo, ar bus priimtas geras Teismų įstatymas
Mišriai Seimo narių grupei atstovaujantis politikas pabrėžė, jog administraciniai teismai ypatingi, nes sprendžia ginčus su valstybe, kuriose bylinėjamasi dėl stambių mokestinių sumų.
„Asmeniškai galvoju, jog kasacija šiandien yra reikalinga. Tačiau nelabai tikiu, kad šios kadencijos Seimas, priims gerą Teismų įstatymą“.
Politikas taip pat pabrėžė, kad visa teismų sistema reikalauja didelių reformų.
Diskutuojančių politikų tarpe buvo ir Seimo narė Vilija Abramikienė, kurios manymu šiandien yra trys pagrindinės teismų sistemos problemos. Pirma, jog egzistuoja dvi skirtingos sistemos: bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sistema.
Taigi, pasak politikės, iškyla šių teismų praktikų suderinamumo problema, kurią būtina spręsti. Tačiau, pasak Seimo narės, svarbesnis yra ginčų nagrinėjimo spartos klausimas, todėl „labai svarbu, kad žmones turėtų galimybę išspręsti administracinius ginčus kuo greičiau, juk tai ginčas su valstybe“.
Kaip trečiąja problema V. Abramikienė įvardijo, teisėjų skyrimo procedūros trūkumus.
Teismų sistema nėra ledų porcija
„Vieni turi praeiti skyrimo procedūras Seime, kiti ne. Tiek apygardų, tiek Apeliacinio ar Aukščiausiojo teismo teisėjai praeina vadinama filtrą Seime. Tuo tarpu LVAT teisėjai skiriami tiesiogiai prezidento, kaip apylinkių teisėjai. Man tai pasirodė disproporcija ir todėl aš teikiau Konstitucijos pataisas, kurios numato, jog LVAT teisėjų skyrimo procedūra atitinka apeliacinio teismo teisėjo skyrimo procedūrą“, - kalbėjo politikė.
Reaguodamas į Seimo narės siūlymus V. Nekrošius, pabrėžė, kad LVAT teisėjai turėtų būti skiriami kaip Aukščiausiojo teismo teisėjai, tuomet problema bent iš dalies būtų išspręsta. Anot jo, reikėtų keisti ir proceso atnaujinimo LVAT tvarką, kuri šiandien nėra tinkamai reglamentuota.
Profesorius pažymėjo, jog apie kasaciją administraciniuose teismuose diskutuojama kas dvejus metus.
„Teismų sistema nėra ledų porcija. Kuri, jei paragavai - nepatiko, numetei i šoną“, - sakė V. Nekrošius. Anot jo, tai ypatingai jautri reformoms sistema, pripažinta Europoje.
Jis taip pat pažymėjo, kad pasiūlymas įvesti kasaciją administraciniuose teismuose „gimė tikrai ne Seime, o viename teisme“.
V.Žiemelis: ar verta grįžti atgal?
Pasak aštuonerius metus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbančio Juliaus Sabatausko, klausimas dėl kasacijos yra ne kartą kilęs ir anksčiau.
„Administracinių teismų sistema gyvuoja 9 metus. Ir kiekvienais metais iškyla klausimas dėl kasacijos. Kiekvienais metais šis klausimas iškyla iš vieno šaltinio - Aukščiausiojo teismo. Deja, šiandien siūloma reforma yra mistinė. Reforma tik tam tikrais atskirais klausimais“, - sakė Seimo narys.
Pasak politiko, Seimas visai pamiršo apie parengtus teismų reformos metmenis, kurie yra teigiamai įvertinti teisės ekspertų.
„Šiandien institucijų nagrinėjančių administracinius ginčus pilnai pakanka. Ir ta pati kasacija šiandien jau yra Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Grįžimas atgal kainuotų brangiai mums visiems. Todėl jos pirmiausiai turi būti pagrįstos, išdiskutuotos, paremtos moksliniais tyrimais“, - mano ir parlamentaras Vidmantas Žiemelis.