Išmestas iš 10 mokyklų
Aktoriaus Sylvesterio Gardenzio Stallone vizitinė kortelė – veido kairiosios pusės parezė – yra priminimas apie gimdymo metu patirtą bei gausybės kompleksų priežastis. Ypač jaunystėje. Dėl to aktorius pripažino patyręs visus jausmus, kuriuos turėjo būti patyręs ir kuprius Kvazimodas.
Pradėjęs gyventi viename iš prastos reputacijos Čikagos kvartalų, S. Stallone savo kailiu patyrė ką reiškia būti atstumtuoju. Ligotą, negražų, mikčiojantį ir akiniuotą berniuką nuolat skriausdavo bendraamžiai. Sūnaus „nevykėlio“ nemylėjo net kirpėjas tėvas.
Blogų pasekmių ilgai laukti nereikėjo. Jaunuolis pradėjo blogai mokytis ir tapo visai nebevaldomu. Viskas baigėsi mokykla sunkiems paaugliams, į kurią mušeika buvo pervestas po to, kai pakeitė... 10 mokyklų.
Specialisto komentaras
Panašius „universitetus“ baigia daugelis vaikų, susiduriančių su tokiomis problemomis. Pasak Augimo fiziologijos instituto direktorės, biologijos mokslų daktarės akademikės Marjanos Bezrukich, gimdymo trauma gali palikti savo antspaudą visam žmogaus gyvenimui. Ypač jei nieko nesiimama per pirmuosius trejus metus po gimimo, kai smegenų kompensacinės galimybės itin didelės.
Net stipriai neišnešioti vaikai, kurių svoris gimdymo metu vos siekia 750 gramų, tėvams tinkamai besirūpinant iki pirmųjų savo gyvenimo metų pabaigos pagal savo vystymąsi gali nebeatsilikinėti nuo sėkmingai laiku gimusių bendraamžių.
Ir priešingai – tų tėčių ir mamų, kurie mano, kad „viskas pasitaisys savaime“, vaikas vėliau pradeda kalbėti, vaikščioti, blogiau mokosi, sunkiau prisitaiko vaikų kolektyve.
Bet kokia, net ir pati sunkiausia gimdymo trauma – ne nuosprendis, o skatinimas veikti. Tokiems vaikams reikalingas nuolatinis vaikų neurologo stebėjimas, gydomosios gimnastikos ir masažo seansai. Bet visų pirma jiems reikia ypatingo rūpestingumo, globos ir švelnumo: su jais reikia daugiau kalbėtis, jiems daug skaityti.
Žymus Rusijos genetikas V. P. Jefraimsonas apie tai pasakė nuostabiai: „Kad taptum genijumi, reikia geros mamos“.
Nepaisant likimo smūgių
Sylvesteriui pasisekė. Jo mama buvo gera. Dabar jau sunku įsivaizduoti, kaip būtų susiklostęs jo gyvenimas, jei Jacqueline nebūtų išsiskyrusi su nuolat susiraukusiu, sūnaus nekenčiančiu Franku Stallone bei nebūtų išsivežusi sūnaus į Filadelfiją, kur jai per didelius vargus pavyko sūnų įtaisyti į privačią mokyklą. Būtent šioje mokykloje būsima kino žvaigždė rimtai susidomėjo sportu ir pirmą kartą pasirodė scenoje.
Tiesa, jam atitekdavo spektaklių vaidmenys be žodžių: gimdymo trauma pasireiškė neaiškia kalba ir nežymia veido asimetrija.
Bet užsispyrėlis nenusiminė. Dar vaikystėje, vartydamas mėgstamiausius komiksų žurnalus, jis įsivaizdavo esąs Supermenas ar Taranas: „Aš su šiais herojais užaugau. Ir kai atėjo Rockio ir Rambo laikas, aš į šiuos vaidmenis įsijaučiau kaip į seniai pažįstamus“.
Aistra vaidybai sunkų paauglį netrukus atvedė į Majamio universiteto dramos meno fakultetą. Tiesa, šio fakulteto dėstytojai S. Stallonę vertino skeptiškai ir netgi rekomendavo jam susirasti kitą užsiėmimą. Todėl jis, negavęs diplomo, išvyko į Niujorką mokytis kino scenaristo darbo paslapčių.
Laisvu nuo mokslų laiku jis dirbo valytoju zoologijos sode, vaikščiojo apsirengęs žmogaus-sumuštinio kostiumą. Atrodė taip, lyg likimas kelyje į sėkmę būtų kūręs visokiausias kliūtis.
Vienintelis žmogus, kuris juo tikėjo, buvo motina Jacqueline – aktorė ir būsima populiari astrologė. Tais sunkiais laikais būtent ji sūnui išpranašavo stulbinančiai gerą ateitį. Po gausybės nesėkmingų bandymų kino aikštelėje ir epizodinių vaidmenų S. Stallone galų gale aplankė sėkmė.
1976 metais jis parašė scenarijų filmui apie nelaimėlį boksininką Rocky Balboa, kuris aktoriui atnešė šlovę ir Oskaro geriausio pagrindinio vaidmens atlikėjo nominaciją. Vakarykštis trečiarūšis aktorius akimirksniu tapo pirmo ryškumo žvaigžde.
Specialisto komentaras
Sylvesterio istorija – puiki iliustracija, ko galima pasiekti suderinus tėvų pastangas su protingai pasirinktais užsiėmimais. S. Stallone likime esminis vaidmuo atiteko jo susidomėjimui sportu.
Treniruodamas raumenis būsimasis aktorius (kuriam dėl gimdymo traumos tikriausiai nukentėjo smegenų motorinės zonos), pats to net neįtardamas, mokėsi valdyti surakintus veido raumenis. Juk atliekant bet kokius sudėtingus veiksmus vaikams dirba viso kūno raumenys.
Labai naudingas buvo ir susidomėjimas aktoryste. Scenoje išgyvendamas svetimas aistras, S. Stallone pamažu išsilaisvino iš kompleksų gniaužto bei lavino nuo gimimo neaiškią kalbą bei prastą atmintį.
Spinta geležiniais kumščiais
Po filmo „Rocky“ ir ne mažiau triukšmo sukėlusio filmo „Rambo“, naujausias publikos numylėtinis S. Stallone ilgam užstrigo veiksmo filmuose. Pats to nenorėdamas, jis tapo „spintos geležiniais kumščiais“ amplua įkaitu.
„Gyvenau nuolatinio streso būsenoje ir jau nebesupratau, kas yra priešas, o kas – draugas. Niekas netikėjo, kad aš laimėjau naudodamas popieriaus lapą ir spausdinimo mašinėlę. Visiems iki šiol taip ir likau dundukas su daug raumenų“, - per vieną iš interviu prisipažino aktorius.
S. Stallone ilgam užstrigo ir asmeninio gyvenimo nesėkmių ruože.
„Visą laiką tikėjausi kažko romantiško ir siaubingai nusimindavau, kai paaiškėjo, kad tai tebuvo išskaičiavimas iš moterų pusės“, - skundėsi ne kartą ant to paties grėblio užlipęs aktorius.
Pirmas kartas buvo susituokus su kino teatro kasininke Sasha Czack (šioje santuokoje gimė du sūnūs). Kita santuoka su dane manekene Brigitte Nielsen – dvimetrine būtybe su milžiniška silikonine krūtine ir „siurblio moralumu“ (taip taikliai ją pavadino laikraščių reporteriai) – aktoriui tapo dar didesne trauma.
Kaip jis prisipažino, po tos pusantrų metų trukusios sąjungos, kurią lydėjo daugybė skandalų, susijusių su manekenės „žygdarbiais“, S. Stallone atsigavinėju dvejus metus.
Pamažu pasireiškė ir senos vaikystės baimės: „Visą laiką bijau, kad rytoj man nustos sektis – ir visi akimirksniu pamirš apie mano egzistavimą. Kino verslas pralaimėjusiųjų neužjaučia...“
Specialisto komentaras
Tai dar kartą patvirtina specialistų nuomonę apie probleminių vaikų didesnį pažeidžiamumą. Sumažėję adaptaciniai ištekliai (taip pat – žemas psichologinis atsparumas likimo smūgiams) yra tokių žmonių išskirtinis bruožas.
Jau suaugę ir netgi pasiekę tam tikrų aukštumų daugelis jų vis dar kenčia dėl baimių ir kompleksų, kurie juos persekiojo vaikystėje. . tokiems žmonėms labai svarbu turėti tvirtą užnugarį – mylinčius, patikimus gyvenimo palydovus.
Gyvenimas yra gražus
Tokiu S. Stallone užnugariu tapo jo trečioji žmona. Susipažinęs su jaunute manekene Jennifer Flavin, nesutramdomasis „itališkas eržilas“ galų gale atrado ramybę ir laimę. Šeimoje auga trys dukterys.
„Po susipažinimo su Jennifer pasikeitė mano vertybės. Dabar suprantu, kas gyvenime yra iš tikrųjų šventa – tikra meilė, kai duodi, o ne gauni“, - sakė aktorius.
Pastaruoju metu buvęs „spinta geležiniais kumščiais“ ne tik vaidina pačiuose įvairiausiuose vaidmenyse, bet dar ir yra scenaristas, režisierius, rašytojas. O dar, sako, S. Stallone turi neblogą skonį.
Jo namų tapybos ir skulptūros kolekcijoje – Dega, Andy Warholo, Diego Rivieros, Claude‘o Monet, Marco Chagallo darbai. O ir pats jis visai neprastai tapo. Jo paveikslai, priskiriami neoimpresionizmo stiliui, perkami už visai neprastus pinigus.
Kita aktoriaus aistra – automobiliai, motociklai (jų pas aktorių yra ištisas arsenalas) ir gyvūnai (be šunų ir banguotųjų papūgėlių jo name dar gyveno naminis gepardas, vadintas Spotu). Žiūrėdamas į savo žvėryną S. Stallone juokaudamas sako, kad jei nebūtų tapęs aktoriumi, tai būtų veterinaras.
Kažkada jis bijojo tapti pajuokų objektu. O šiandien jis kaip niekada laimingas ir pasitikintis savimi. Vakarykščiam sunkiam paaugliui su neaiškia kalba ir kreivu veidu yra kuo didžiuotis.
„Oskaro“ dominantas, „Cesar“ apdovanojimo už asmeninį įnašą į kino meną laimėtojas, Garbės legiono ordino kavalierius, žmogus, į Guinesso rekordų knygą įrašytas kaip vienas iš trijų geriausiai atpažįstamų veidų pasaulyje gali su pasididžiavimu sakyti: jo gyvenimas pasisekė.
Gimdymo trauma: nėra nieko nepataisomo
Gimdymo trauma ne visada pastebima iš karto. Jei paralyžius ar parezės išryškėja greitai, tai smegenų kalbos zonų pažeidimai pastebimi tik antrais ar trečiais gyvenimo metais ar netgi sulaukus mokyklinio amžiaus.
Bet šias problemas įtarti galima kur kas anksčiau – jei vaikas neguguoja ir/ar neniurna, jei sulaukus metų nesako nė žodžio, o sulaukus dvejų – paprastų frazių. Padėtį dar galima pataisyti, bet veikti reikia nedelsiant.
• Kreipkitės į neurologą-neonatologą (naujagimių neurologijos specialistą) tučtuojau, kai tik įtarsite ką nors negero.
• Paprašykite gydytojų, kad jūsų vaikui atliktų ultragarsinį smegenų tyrimą – neurosonogramą. Šis neskausmingas ir pakankamai tikslus diagnostikos metodas yra labai tinkamas tol, kol nesuaugo momenėlis. Tai suteikia galimybę laiku diagnozuoti ir padidinto smegenų spaudimo sindromą.
• Gydykitės kompleksiškai. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius smegenų funkcijas galima atstatyti. Laiku pradėtas medikamentinis gydymas, derinamas su keliais masažo seansais, plaukiojimu baseine bei gydomąja fizioterapija – reali galimybė išvengti dėmesingumo, atminties, vaizduotės, suvokimo ir kalbos sutrikimų vėlesniame gyvenime.
• Ikimokyklinukui svarbu parinkti tokią sporto šaką, kuri padės jam koreguoti gimdymo metu patirtos traumos pasekmes. Idealu yra plaukiojimas ar vandensvydis. Vaikams su koordinacijos sutrikimais labai naudinga sportinė gimnastika. Uždariems ir droviems – komandiniai žaidimai: krepšinis, tinklinis, rankinis, futbolas.
