Autorius sirgo rimta ir skausminga stuburo liga, šansus išgyti daktarai vertino 1 iš 500... Kad nors kiek atitrūktų nuo nuolatinio skausmo, N. Kazinsas ėmė žiūrėti komedijas – ir staiga pastebėjo, kad 10 minučių širdingo juoko suteikdavo ne mažiau kaip 2 valandas sveiko miego be skausmingų pojūčių.
Kraujo analizės patvirtino pagerėjusią po juoko terapijos būklę. Galiausiai Normanas sau susidarė gydymosi juoku kursą, paskaičiavo „dozes“, vartojimo dažnį, ir stebuklas įvyko – jis pasveiko. Tai buvo mokslinio požiūrio į juoko naudą pradžia.
Nuskausminamasis juoko (tiksliau, kvatojimo) poveikis patvirtintas daugelio tyrinėtojų. Ypač juokas svarbus kalbant apie chroniškus skausmus esant artritui, stuburo pažeidimams, neurologiniams susirgimams...
Ir esmė ne tik ta, kad juokdamasis žmogus pamiršta savo skausmus. Juokas skatina endorfinų, mūsų vidinių skausmą malšinančių medžiagų, išsiskyrimą kraujyje, o taip pat puikiai atpalaiduoja raumenis.
Galite patikrinti tai savo kailiu: kitą kartą gerai prisikvatoję ir nusišluostę ištryškusias ašaras atkreipkite dėmesį į kūno būseną – jis bus kur kas labiau atsipalaidavęs. Matyt, būtent tai ir verčia skausmą pasitraukti.
Pasijuokite iš virusų
Mūsų imuninė sistema taip pat mėgsta pasijuokti, – taip mėgsta, kad ryšiui tarp juoko ir imuniteto tirti sukurta atskira mokslinė kryptis – psichoneuroimunologija. Imuninės sistemos reakcija į juoką – reakcijos į stresą priešingybė. „Chi chi“, „cha cha“ ir „cho cho“ – taip skubiai mobilizuojamos apsauginės ląstelės, nusitaikiusios į virusais užkrėstas ląsteles, T-limfocitai, imunoglobulinai, interferonas – žodžiu, visa gvardija, apsauganti mus nuo agresorių.
Mėgėjai pakikenti išties rečiau serga – tai moksliškai įrodytas faktas. Be to, tai labiau tinka kalbant apie žmones, kurie sugeba įvertinti svetimą juoką, nei apie aštrialiežuvius, vertinančius tik savo pačių humorą.
Vienas iš tyrinėjimų net parodė, kad jukių motinų kūdikiai rečiau pasigauna ūmius virusinius respiratorinius susirgimus.
Kuo geresnis žmogaus humoro jausmas, tuo aktyviau į juoką reaguoja ir imunitetas. Apsauginis efektas išlieka imuninėje sistemoje net kitą dieną po linksmybių, jei tik, žinoma, kas nors sąmoningai nesugadins jums nuotaikos. Mokslininkai su nuostaba nustatė, kad net ko nors juokingo laukimas jau maloniai veikia imuninę sistemą. Taigi juokitės, ponai: mikrobai nuo juoko stimpa!
Kvatokitės iki kraujospūdžio kritimo!
Juokas širdies ir kraujagyslių sistemai – ta pati aerobika. Jaučiate, kaip gerėja pulsas ir kraujas plūsta į veidą, kai trykštate juoku? Juoką galima išrašyti vietoje sporto žmonėms, kurie nenori ar negali sportuoti: 15-20 sekundžių juoko „užveda“ širdį 3-5 minutėms.
Juoką galima pavadinti „vidiniu pabėgiojimu“. Kaip ir rytinio pabėgiojimo metu, kraujospūdis iš pradžių pakyla, o paskui palaipsniui leidžiasi ir tampa žemesnis, nei buvo prieš treniruotę. Žinoma, nereikia eksperimentuoti esant labai aukštam kraujospūdžiui – juokas vis dėlto nepriskiriamas intensyvios terapijos priemonėms. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad juokas kažkodėl geriau veikia moterų, o ne vyrų kraujospūdį.
Išsijuokite iš visų plaučių!
Apskritai juokas – tai kvėpavimo gimnastika. Jam net yra sanskritiškas pavadinimas – chasja joga. „Cho cho“ eina iš pilvo (ar diafragmos), „cha cha“ – iš širdies, iš krūtinės ląstos, „chi chi“ – iš... trečiosios akies. Idealiu atveju reiktų praktikuoti visus šiuos juoko tipus, bet didžiausia terapeutinė reikšmė dabar priskiriama būtent giliam juokui.
Kasdieniame gyvenime mes, žinoma, nesame įpratę sekti savo kvėpavimo, įkvepiame daugiau oro nei iškvepiame. Todėl plaučiuose nusėda „nešviežias“ oras: deguonis greitai išsivaikšto po visus organizmo audinius, o anglies dvideginis kaupiasi – kaip tik tinkamos sąlygos bakterijoms kauptis.
Juokdamiesi mes išstumiame orą iš plaučių – tol, kol oro nebelieka. Tuomet giliai įkvepiame... Ir vėl kvatojamės. Taip plaučiai apsivalo ir praturtinami deguonimi. Taigi juokas labai svarbus žmonėms, turintiems problemų su kvėpavimo takais.
Dar daugiau, esant emfizemai ir kai kuriems kitiems kvėpavimo takų susirgimams, kaupiasi gleivės, kurias reikia iškosėti. Ši nemaloni procedūra gali tapti labai maloni su juoko terapija, nes juokas pravalo kvėpavimo takus ir sukelia kosulį – to ir reikia.
Juoku ištirpdykite cukrų
Jau seniai žinoma, kad juokas nugali stresą. Neseniai japonų mokslininkai nustatė, kad juokas veikia ir cukraus kiekį kraujyje. Visiems žmonėms cukraus kiekis kraujyje po valgio padidėja, diabetikams – iki pavojingos ribos.
Tyrimų metu paaiškėjo, kad jei už stalo karaliauja juokas ir linksmybės, cukraus lygis kraujyje mažiau padidėja tiek diabetikams, tiek sveikiems žmonėms. Kodėl – iki galo dar neaišku.
Gydytojai mano, kad aktyvi raumenų veikla, lydinti juoką, pareikalauja gan nemažo gliukozės kiekio, bet jie neneigia juoko poveikio neuroendokrininei sistemai, kuri ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Kad ir kaip būtų, juokitės – tiek gydymosi tikslais, tiek profilaktiškai! Šis vaistas nemokamas, perduodamas per orą, o vienintelis šalutinis poveikis – gera nuotaika.
