Posėdyje Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė kalbėjo, kad jau penkeri metai laukiama televizijos išeiviams projekto vykdymo, klausimas kasmet vėl svarstomas iš naujo. Tačiau, anot jos, visą laiką kyla kliūčių, kurių paaiškinti neįmanoma.

„Esame nusivylę, kad praėjus tiek laiko dar nėra galutinio sprendimo. Kantrybės jau beveik neturime, nes, atrodo, Lietuva negali išspręsti šio klausimo“, - teigė R. Narušienė.

Pasak jos, „TV Lituanica“ reikalinga ne tik JAV lietuviams - prie jos žiūrėjimo esą galės prisijungti ir Kanada, ir kiti kraštai. R. Narušienė aiškino, kad „TV Lituanica“ programą sudarytų geriausios įvairių Lietuvoje televizijų programos ir pačių JAV lietuvių kuriama produkcija. Anot jos, išeiviams reikia kultūrinių, švietimo ir informacinių laidų. Be to, svarbu, kad ir vaikai girdėtų lietuvių kalbą.

Siūlo žiūrėti „LTV World“

A. Siaurusevičius aiškino, kad nuo praėjusių metų LRT per palydovą visą parą transliuoja programą „LTV World“. Kanalo programa sudaryta iš LTV ir LTV2 kanalų produkcijos, programoje nėra užsieninės produkcijos.

Anot A. Siaurusevičiaus, palydovu „LTV World“ pasiekia ne tik Vakarų Europą, bet ir Šiaurės Ameriką. „Problema – signalo silpnumas. Signalas šiek tiek silpnokas, dėl to mūsų potencialiems žiūrovams reikia specialių priemonių norint matyti. Taip taupė buvusi LRT vadovybė“, - kalbėjo A. Siaurusevičius.

„Dar paprasčiau tariant, duokit tą milijoną, ir pusę problemos išspręsime, kitą kartą nereiks svarstyti“, - pareiškė LRT vadovas.

Anot jo, šiuo metu LRT derasi su švedų kompanija dėl palydovo „Sirius4”. Jei bus susitarta dėl kainos, nuo liepos „LTV World“ kokybiškiau galės matyti visa Europa – taip esą būtų išsispręstos visos Europos problemos. Antru etapu ketinama gerinti transliacijas į JAV.

Pasak A. Siaurusevičiaus, jeigu „LTV World“ į savo paketus įtrauktų JAV kabelinės televizijos, problema išsispręstų dar greičiau. Tam reikia, kad JAV lietuvių bendruomenė už Atlanto parodytų iniciatyvas ir padėtų surasti kebelines televizijas.

„Tačiau esminė problema – lėšų trūkumas. Jeigu Amerikos lietuviai nori matyti LTV Amerikoje, tai jie tegul paremia mūsų papildomo finansavimo prašymus Vyriausybei ir kitoms institucijoms“, - aiškino LRT vadovas.

Jeigu būtų užtikrintas geresnis pasiekiamumas, programa būtų derinama prie emigrantų poreikių įvairiose šalyse. A. Siaurusevičius žada, kad tokiu atveju būtų rodomos ir lietuvių kalbos pamokėlės.

R. Narušienei jis priminė, kad už milijoną televizijos sukurti neįmanoma, tad siūlė paremti gerus norus ir išspręsti susidariusias problemas. „Ponia Narušiene, mes turime televiziją, o Jūs neturite“, - kalbėjo LRT vadovas. Be to, jis priminė, kad Vyriausybės „TV Lituanica“ skirtam milijonui bus skelbiamas programų konkursas, ir dar neaišku, kas jį laimės.

Įsiaudrinusių diskusijos dalyvių viena posėdžio vedėjų parlamentarė Laima Mogenienė prašė ramesnio, nuosaikesnio tono.

R.Narušienė: A. Siaurusevičiaus arogancija nepadeda

„Sakyčiau, pirmą kartą prisipažinta, kad jie pradėjo projektą nežinodami, ką daro. Jis bent jau pripažino, kad yra kliūčių. Bet jis vis tiek visų kliūčių nesupranta“, - A. Siaurusevičiaus pasiūlymą DELFI komentavo R. Narušienė.

Pasak jos, naujieji užsidirbti atvykę emigrantai lėšų kabelinei televizijai neturės, mat gyvena prastai ir taupo. Ji taip pat aiškina, kad šiuo metu norint JAV matyti „LTV World“, reikia įsigyti ne tik per 300 dolerių kainuojančią lėkštę, bet ir sumokėti keletą šimtų dolerių už prisijungimą. „Be to, žiūrint programą nelabai stiprus balsas, miglotas vaizdas – kokybė nėra gera“, - aiškino ji.

Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkės, išeiviams svarbi programų kokybė. Tad jei tai, kas reikalinga išeiviams, nuspręs LTV, neaišku, ar žmonės tam leis pinigus. Be to, anot R. Narušienės, nepadeda ir A. Siaurusevičiaus arogancija.

Pasak R. Narušienės, milijono reikia tik televizijos įsibėgėjimui. Tai sudarytų tik 15 proc. realios televizijos kainos. Likusius pinigus esą numatoma gauti iš abonentinio mokesčio ir reklamos. „Atrodo, kad lietuviams nėra svarbi nei kokybė, nei lėšų taupymas. Tai skaudu, nes pinigai ateina iš Lietuvos žmonių, kurie taip sunkiai dirba ir diena po dienos bando išgyventi“, - sakė R. Narušienė.