Tėvynės sąjungos lyderiai savo ruožtu ragina dvigubą pilietybę leisti turėti tik lietuvių tautybės ir lietuvių kilmės asmenims, kad būtų neignoruojami ne ES gyvenantys išeiviai, bet būtų išvengta galimų grėsmių. Pavyzdžiui, kad Lietuvos piliečiais tapę dabartiniai Izraelio ar Lenkijos piliečiai netaptų didelės dalies nekilnojamojo turto, kuris jiems priklausė prieškariu, savininkais.
Siūlo keisti įstatymą ir kreiptis į KT
Anot P. Ragausko, dvigubos pilietybės niekaip negalinčiam įteisinti Seimui yra įkalbėta nemažai fobijų. Jis priminė iš JAV atėjusį terminą „gyvoji konstitucija“, kuris reiškia, kad šis dokumentas negali būti visiškai nekeičiamas ir neinterpretuojamas.
JAV Aukščiausiasis teismas garsiojoje Votergeito byloje yra išaiškinęs, jog vykdydama nustatytas konstitucines priedermes kiekviena valdžios šaka turi interpretuoti pagrindinį šalies įstatymą. Kiekviena iš šių interpretacijų verta deramos kitų valdžios šakų pagarbos. Lietuvoje manoma, kad Konstituciją gali aiškinti tik Konstitucinis Teismas (KT), tačiau, teisininko teigimu, tokią teisę turi ir Seimas, ir vykdomoji valdžia.
„Nereikia uzurpuoti vienai valdžiai šitos teisės. KT gali pateikti išaiškinimą galutiniu atveju“, - aiškino P. Ragauskas.
KT prieš pusantrų metų išaiškino, kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis. Iki šiol Seimas nėra reglamentavęs galimybės išsaugoti Lietuvos pilietybę tiems žmonėms, kurie tampa kitos valstybės piliečiais, arba gauti Lietuvos pilietybę kūdikiams, kurie kitos valstybės piliečiais tampa vos gimę.
P. Ragausko teigimu, reikia atsižvelgti į besikeičiančias socialines sąlygas. Pasak jo, nors pagal dabartinius įstatymus negalima iš anksto kreiptis į KT, niekas nedraudžia priimti įstatymo, nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą ir paprašyti KT išaiškinti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai.
Teisininkas kritikavo ir situaciją, kai vaikas automatiškai netenka Lietuvos pilietybės, kai jo tėvai tampa kitos valstybės piliečiais: „Ar jis koks nors gyvuliukas? Jei tėvai nori dirbti Brazilijoje ar Kanadoje, o vaikas gimdamas gavo pilietybę, negalime jos atimti, jei yra tokia žmogaus prigimtis“.
Anot P. Ragausko, suteikti dvigubą pilietybę tik ES gyvenantiems išeiviams nėra prasmės, nes bet kurioje iš bloko šalių Lietuvos piliečiai naudojasi tokiomis pat teisėmis, priešingai nei JAV, Norvegijoje ar Kanadoje.
„Lietuvos piliečiai, pilietybę įgiję gimimu, gali ją išlaikyti. Jei esi gimęs piliečiu, bet gyveni užsienyje ir turi ten socialinių interesų, turi teisę į dvigubą pilietybę. Nereikia bijoti, kad bus Konstitucijos pažeidimas, - ramino teisininkas, kartu pripažinęs, kad ankstesnis dvigubos pilietybės instituto reglamentavimas buvo pernelyg platus.
Dviguba pilietybė – tik etniniams lietuviams?
Posėdyje kalbėjęs Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius teigė manantis, kad dviguba pilietybė turėtų būti išsaugoma tik lietuvių tautybės ir lietuvių kilmės asmenims. Jau anksčiau jis yra pasiūlęs tai numatančią pataisą.
Konservatorių lyderiui pritarė ir Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnė Irena Degutienė. Ji nuogąstavo, kad dviguba pilietybė rusų kilmės asmenims Lietuvą įstumtų į panašią situaciją, kokioje atsidūrė Gruzija dėl separatistinio Abchazijos regiono.
Be to, I. Degutienė priminė, kad į Izraelį išvažiavo nemažai žydų, kuriems prieškario Lietuvoje priklausė daugybė nekilnojamojo turto, panašiai buvo ir su lenkais. „Jei šiandien labai plačiai atversime duris per įstatymą, Vilniuje visas turtas bus žydų ir lenkų. Tokiai mažai valstybei kaip Lietuva reikia įdėti saugiklius, kad to būtų išvengta“, - įspėjo parlamentarė.
Tačiau I. Degutienė paragino „nerūšiuoti“ visame pasaulyje gyvenančių lietuvių, mat dabartinis projektas, anot jos, įteisina būtent tai. Ji paragino abu projektus – tiek parengtą Seimo nario Armino Lydekos vadovaujamos darbo grupės, tiek pasiūlytą A. Kubiliaus – sujungti į vieną. Su tuo sutiko dauguma posėdžio dalyvių.
Savo ruožtu Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė, žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė ragino neskubėti brėžti ribos tarp žmonių, kilusių iš Lietuvos, ir lietuvių tautybės žmonių: „Nepažangiai, diskriminuojančiai nuskamba ta sąvoka“. Anot jos, tokią būtinybę diktuoja ir praktiniai argumentai, pavyzdžiui, mažėjantis gyventojų skaičius.
Ne ES gyvenančius išeivius pamiršo
Seime šiuo metu svarstomas Pilietybės įstatymo projektas itin aktualus emigrantams, mat dalies išvykusių lietuvių vaikai automatiškai gavo tos šalies, kurioje įsikūrė jų tėvai, pilietybę. Kadangi jos atsisakyti neįmanoma, mažyliai negali tapti Lietuvos piliečiais, mat KT išaiškino, kad dviguba pilietybė negali būti masinis reiškinys.
Beveik pusmetį dirbę projekto rengėjai, vadovaujami liberalcentristo A. Lydekos, numatė šešis atvejus, kai dviguba pilietybė galima.
Pagal jų siūlymą, į dviejų valstybių pilietybę pretenduoti galėtų politiniai kaliniai ir tremtiniai, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, per Lietuvos okupaciją 1940-1990 m. pabėgę ar pasitraukę asmenys bei tradiciškai gausiai gyvenantys už Lietuvos sienos, bet etninėse Lietuvos žemėse (Lenkijoje, Baltarusijoje ir pan.).
Dviguba pilietybė žadama ir asmenims, išvykusiems į kitas ES valstybes. Projekte numatoma, kad visi vaikai, gimę Lietuvos piliečio ar piliečių šeimoje, nepriklausomai nuo to, ar jie įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, gauna Lietuvos pilietybę.
Išimtiniais atvejais dvigubą pilietybę galėtų suteikti ir Lietuvos prezidentas. Bene kritiškiausiai projektą įvertino JAV lietuviai, įsitikinę, kad dviguba pilietybė turi būti numatoma ir jiems, suteikiant teisę į dvigubą pilietybę ne tik ES, bet ir NATO valstybių piliečiams.
Darbo grupės nariai Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius, parlamentarė „valstietė“ Laima Mogenienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktorius Antanas Petrauskas, nepatenkinti parengtu projektu, pateikė atskirąją nuomonę.
Jų manymu, įstatyme nepagrįstai ignoruojami žmonės, gyvenantys NATO šalyse, kurios nepriklauso ES (pavyzdžiui, JAV ar Norvegijoje), taip pat – Australijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Lotynų Amerikoje.
Konstitucija galimybę turėti dvigubą pilietybę numato tik išimtiniais atvejais. Užsienyje įsikūrę lietuviai, vos tapę tos valstybės piliečiais, automatiškai praranda Lietuvos pasą. Dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.