Bėda ta, kad tokiais atvejais, kai priekabiautoju tampa vadovas, mokytojas ar dėstytojas, jam labai sunku pasipriešinti. Aukštesnio statuso asmuo manipuliuoja turima valdžia ir galiomis, taip stengdamasis priversti auką „šokti pagal jo dūdelę“. Vyksta tam tikras jėgos žaidimas, kuriame priekabiautojas pasitelkia įvairiausias manipuliavimo priemones.

Jėgos žaidime priekabiautojas reikalauja seksualinių paslaugų už tam tikras darbuotojui suteiktas privilegijas: darbo gavimą ar išlaikymą, palankius pažymius, rekomendacijas, paaukštinimą pareigose ir panašaus tipo pagalbą. Priekabiavimas „paslauga už paslaugą“ remiasi idėja: tu padaryk ką nors dėl manęs, o aš padarysiu ką nors dėl tavęs. Ši taktika panaši į šantažą. Ji parodo ypatingą piktnaudžiavimą valdžia ir pasitikėjimu. Darbdaviai, vadovai, direktoriai ir kiti autoritetai, siekdami išlaikyti savo dominavimą ir valdžią, dažnai imasi neleistinų veiksmų, elgesį dangstydami romantiškais jausmais ar net ketinimais „padėti“.

Vienas tokio apsimestinio „pagalbininko“ tipas – „mamytė / tėvelis“. Toks „patarėjas“ su priekabiavimo taikiniu stengiasi sukurti pagalbos, paramos kupinus santykius. „Mamytės / tėvelio“ vaidmeniu dažniausiai naudojasi vadovai, mokytojai ar dėstytojai. Prisidengdami profesiniu ar akademiniu dėmesiu jie sėkmingai maskuoja seksualinius siekius.

Dažnai auka pasirenkamas asmuo, išgyvenantis sunkų gyvenimo laikotarpį, turintis problemų darbe, moksluose. Surinkę informaciją apie aukos pažeidžiamumą ir silpnąsias vietas, priekabiautojai vėliau savo elgesį kreipia į objekto poreikius. „Mamytė / tėvelis“ gali vaidinti tarpininką. Taip jis sutvirtina savo svarbą aukos akyse bei užsitarnauja pasitikėjimą. Grobuonišką elgesį šie žmonės aiškina pareiga padėti kitam, atsakomybe ugdyti ir mokyti.

Asmenys, menkai save vertinantys ir nemokantys socialinių poreikių patenkinti pozityviomis formomis, imasi neigiamų veiksmų. Taip prievartos būdu jie gauna kitų asmenų dėmesį ir netikrą artumą ar tariamą pagarbą.

Dar vienas priekabiautojo tipas – „reiklusis suvedžiotojas“, kuris savo seksualiniuose išpuoliuose naudojasi aukštesniu statusu ir valdžia. Toks asmuo jaučia panieką, neapykantą savo aukoms ir seksualines paslaugas interpretuoja kaip priemonę parodyti žmonėms jų vietą. Jis siekia dominuoti, tad baimė prarasti aukštą statusą verčia imtis agresyvių veiksmų.

Dar kartą prisiminkime psichologės J. L. Berdahl tyrimą. Ši mokslininkė pastebėjo, jog protingos, savarankiškos, užsispyrusios, siekiančios užsibrėžtų tikslų moterys seksualinį priekabiavimą patiria dažniau. Tokios moterys turi potencialą užimti aukštas pareigas darbe, todėl varo baimę vyrams. „Pastatyti į vietą“ tokią moterį – „reikliojo suvedžiotojo“ garbės reikalas!

Nors priekabiavimas tarp to paties lygio bendradarbių yra paplitęs, visgi žmonės, užimantys aukštesnes pareigas, turintys viršesnį statusą, dažniau naudojasi savo įgaliojimais patenkinti egoistinius poreikius ar slopinti menkavertiškumo jausmą.

Padėk tašką

13-os žingsnių gynybos programa

1. Prisiminkite, kad problema yra priekabiautojo elgesys, ne jūsų.

2. Įvardinkite netinkamą elgesį. Būkite konkretus, tiesus.

3. Reikalaukite, kad priekabiavimas liautųsi. V. Dambrava: „Visų pirma turi būti išreiškiamas prieštaravimas, pavyzdžiui, „man tai nepatinka“, „liaukitės“, „man toks dėmesys nepriimtinas.“ Yra tikimybė, kad priekabiautojas pats nesupranta, kaip nederamai elgiasi.

4. Atitinkamai reaguokite. Jei priekabiautojas panaudojo fizinius veiksmus, tvirtai sugriebkite jo ranką, sakydami nedviprasmišką „ne“.

5. Neatsiprašinėkite ir nenusileiskite. Neapsimeskite, kad nieko nenutiko.

6. Savo teiginius sustiprinkite kūno kalba. Rimta veido išraiška, akių kontaktu, pakelta galva.

7. Nesišypsokite. Drovus ar dviprasmiškas elgesys iškreips tai, ką iš tiesų norite pasakyti.

8. Pasistenkite aiškiai išdėstyti mintis apie tai, kad niekas neturi teisės seksualiai priekabiauti.

9. Kovokite už save, būkite užsispyręs, nenusileiskite. Nepasiduokite įvairioms provokacijoms ir bandymams jus palaužti.

10. Apie priekabiavimą pasikalbėkite su kitais. Tyla gina priekabiautojus.

11. Kreipkitės į vadovą. „Galima bandyti problemą spręsti su darbdaviu, ypač tais atvejais, kai priekabiauja ne darbdavys, o kuris nors jam pavaldus vadovas“ – pataria V. Dambrava.

12. Rinkite įrodymus. Viskas, kas gali tapti seksualinio priekabiavimo įkalčiais, yra vertinga. Jei gavote nepadoraus turinio laiškų ar žinučių, išsaugokite juos. Rašykite dienoraštį apie „nusikaltėlio“ elgesį, rinkite dviprasmiškas dovanas, gautas iš priekabiautojo.

13. Kreipkitės į atitinkamas institucijas. Vyrų ir moterų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, teismas ar žiniasklaida – institucijos, kurios gali padėti spręsti iškilusią problemą. V. Dambravos žodžiais tariant, pati baisiausia sankcija priekabiautojui yra viešumas. Taigi vien suvokimas, kad tavo nuotrauka su prierašu „seksualinis priekabiautojas“ gali atsirasti pirmuose laikraščių puslapiuose, stebuklingai veikia kaip tramdomoji priemonė.

Naujajame žurnalo „Aš ir psichologija“ numeryje rasite“:

AŠ – ASMENYBĖ
Edita Mildažytė: žmogus ne sau sukurtas
AŠ DIRBU
Gyvenimo laiko panaudojimas
Suaugusiųjų žaidimai... darbe!
MES – TĖVAI
Trys motinystės pamokos
Kaip meilę vaikui auginau
AŠ IR TU
Buvimas kartu
AŠ ATRANDU SAVE
Kam reikalingi sapnai?
AŠ IR PASAULIS
Kas kuria jūsų namus?
Laimės iliuzija
KŪNAS IR SIELA
Relaksacija – kelias į vidinę ramybę
Šeimos receptų knyga
Kultūrinis šokas virtuvėje
AŠ KONSULTUOJUOSI
Psichoanalizė: kelionė į save
PSICHOLOGO DIENORAŠTIS
Aušros belaukiant
AŠ – NE PSICHOLOGAS
Lietuviškojo superherojaus ilgesys