Ginčas tarp VRK ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDS) vadovės K.Prunskienės kilo dėl to, kad kandidatė į prezidentus savo rinkimų agitacijoje nenurodydavo, jog ji praeityje yra sąmoningai bendradarbiavusi su sovietiniu KGB.
Prezidento rinkimų įstatymas numato, jog kandidatai turi viešai skelbti apie savo bendradarbiavimo už užsienio slaptosiomis tarnybomis faktus.
1992 metais Aukščiausiasis Teismas (AT), išnagrinėjęs civilinę bylą pagal Aukščiausios Tarybos komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai tirti pareiškimą, pripažino, kad K.Prunskienė sąmoningai buvo davusi pažadą bendradarbiauti su KGB.
Atsižvelgdama į Aukščiausiojo Teismo (AT) sprendimą, VRK buvo įpareigojusi K.Prunskienę savo vaizdo ir garso agitacinėje medžiagoje skelbti apie savo bendradarbiavimą su KGB.
Tačiau pati VNDS lyderė K.Prunskienė savo bendradarbiavimą su KGB neigė ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, jog šis atnaujintų bylos nagrinėjimą. Šios bylos nagrinėjimas įvyks sausį.
Tačiau, kol nagrinėjama byla, apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartimi, buvo sustabdytas AT sprendimo vykdymas, kuriuo K.Prunskienė buvo pripažinta sąmoningai bendradarbiavusi su KGB.
Kandidatė, remdamasi VAT teismo civilinių bylų kolegijos sprendimu, prašė išbraukti iš VRK leidžiamo jos rinkimų plakato sakinį apie AT sprendimą dėl jos bendradarbiavimo su KGB.
Tačiau VRK nusprendė šio sakinio neišbraukti, o greta įklijuoti pranešimą, jog minėtąjį AT sprendimo vykdymą sustabdė Vilniaus apygardos civilinių bylų kolegija.
Nesutikdamas su šiuo VRK sprendimu, jį teismui apskundė K.Prunskienės patikėtinis Kazys Sivickis. Jis reikalavo, kad VRK K.Prunskienei išspausdintų naujus plakatus, kuriose nebūtų minima apie kandidatės praeitį.
Tačiau administracinis teismas pripažino, kad VRK sprendimas įklijuoti į kandidatės plakatus pranešimą, jog K.Prunskienė yra bendradarbiavusi su KGB, nepažeidė įstatymų.