Kaip rašo trumpųjų žinučių apžvalgą parengęs dienraštis "Kommersant", lapkričio viduryje Indijos visuomeninė organizacija "Žmogaus teisių taryba" surengė Niū Delyje mitingą prieš "trumpųjų žinučių subkultūrą".

"Trumposios žinutės prieštarauja mūsų etinėms normoms, ir būtent jos tapo daugelio skyrybų Indijoje priežastimi", - mitingo metu pareiškė tarybos prezidentas Subhashas Gupta.

"Trumposios žinutės yra amorali technologija, trikdanti Indijos jaunimą ir platinanti tokius vakarietiškus papročius, kaip pažintys telefonu intymiam laiko leidimui", - pridūrė jo bendražygis, organizacijos generalinis sekretorius Rameshas Sabbarval. Po audringų pasisakymų tarybos nariai surengė manifestaciją Niū Delio centre, o vėliau sudegino kelis mobiliuosius telefonus simboliniame "įniršio lauže".

Neigti beprasmiška - įspūdingas trumpųjų žinučių populiarumas - pasaulyje kasdien išsiunčiama daugiau kaip vienas milijardas žinučių - sugadino asmeninį gyvenimą daugybei Žemės gyventojų. Tačiau, kaip mano indai, dėl to reikia kaltinti ne technologijas, o kreivus bevielio ryšio telefonų savininkų pirštus ir aptemdytą jų protą.

Kartą Norvegijoje Trondelago miestelio 54 metų gyventoja Kari Stamnes iš nepažįstamo numerio gavo itin intymaus pobūdžio trumpąją žinutę. Kaip pasipiktinusiai pilietei pareiškė bevielio ryšio operatorė, siuntėjo telefonas registruotas Norvegijos ministro pirmininko Kjello Magnes Bundeviko vardu. Vietos žiniasklaida su pasimėgavimu aprašė šią istoriją, o opozicija pakėlė triukšmą.

"Mane įžeidė. Žinutė buvo labai nešvanki", - guodėsi K.Stamnes interviu dienraščiui "Dagbladet". Ministras pirmininkas vos neprarado savo posto.

Paskutinę akimirką paaiškėjo, jog šios istorijos kaltininkas - asmeninis ministro pirmininko vairuotojas, kuris, laukdamas šefo mašinoje, iš nuobodulio siuntė trumpąsias žinutes savo draugei ir per klaidą surinko neteisingą numerį. Dabar vairuotojas dirba kitoje vietoje.

Ši istorija yra pakankamai tipiška. Didžiosios Britanijos tinklalapis "Boltblue.com" tvirtina, jog vienas iš trijų bevielio ryšio telefonų savininkų nors kartą gyvenime nusiuntė trumpąją žinutę ne tam adresatui.

Tinklalapis surinko jau apie 700 liūdnų istorijų apie tai, kaip dėl tokių klaidų buvo sugriauti žmonių likimai.

Vienas iš tipiškų atvejų: ponas Jonesas nusiuntė savo jaunajai draugei pažadą vonioje išmuilinti ją nuo galvos iki kojų, o vėliau tokia pat seka nulaižyti visas putas. Renkant numerį, jo ranka sudrebėjo ir pranešimą gavo karštakošis merginos brolis. Padariniai buvo liūdni.

Yra ir kitų SMS konfliktų priežasčių. Britų tinklalapis "Zed" (www.getzed.co.uk) atliko tarp savo lankytojų apklausą tema "trumposios žinutės ir alkoholis". Paaiškėjo, jog 60 procentų respondentų po vienos ar poros burnelių pradeda siųsti į visas puses trumpąsias žinutes su keiksmažodžiais.

Moterys terorizuoja savo buvusius draugus, vyrai - verslo partnerius ir šiaip nepažįstamus abonentus, siųsdami įžeidimus atsitiktinai surinktu numeriu. 20 procentų apklaustųjų kitą rytą tekdavo atsiprašyti draugų, verslo partnerių ar kolegų už netinkamo turinio žinutes.

Kaip pažymi analitikai, akivaizdu, kad toks elgesys nepadeda išsaugoti autoriteto, taip pat kenkia geriems santykiams su draugais ir sutuoktiniais. Pavyzdžiui, per vakarėlį su draugais po kelių taurelių dažnas pradeda siuntinėti juokingas "žinutes".

Ryte sutuoktiniam paklausius, su kuo gi buvo taip bendrauta praėjusį vakarą, "kaltininkas" dažnai negali nieko atsakyti, ir tai yra normalu: trečdalis "Zed" apklausos respondentų kiekvieną pagiringą rytą savo telefone randa nedviprasmiško turinio trumpųjų žinučių iš visiškai nepažįstamų žmonių.

Beje, "Boltblue.com" duomenimis, 67 procentai bevielio ryšio telefonų savininkų reguliariai skaito pranešimus savo partnerio telefono pašto dėžutėje.

Vis dėlto atsisakyti nuo trumpųjų žinučių ir bevielio ryšio iš viso nėra nei prasmės, nei galimybės. Neseniai Italijos bendrovė "Codacons" atliko bandymą - atėmė telefonus iš 300 20-60 metų amžiaus savanorių. Po 15 dienų buvo gauti rezultatai: 35 procentai bandymo dalyvių elgėsi nervingai, nuolat žiūrėdavo į laikrodį, pasikasydavo tai ten, tai šen ir mosikavo rankomis.

25 procentai susierzindavo dėl menkniekių ir šaukė ant aplinkinių. Dar penkiolikai procentų buvo nustatytas paniurimas, apatija, atsisakymas nuo lytinių santykių ir apetito praradimas. Galiausiai, 10 procentų apklaustųjų teko gydyti nuo klinikinės depresijos.

Be to, daugeliu atvejų bevielio ryšio telefonas būna labai naudingas. Šių metų rugsėjį vienas slidininkas iš Vokietijos įgriuvo į 15 metrų plyšį Tirolyje. Atsigavęs jis trumpąja žinute pranešė apie tai savo merginai Vokietijoje. Netrukus į nelaimės vietą atvyko gelbėtojai.

Neaišku, kodėl vokietis paprasčiausiai nepaskambino, tačiau faktas yra akivaizdus - trumpoji žinutė išgelbėjo jam gyvybę.

Yra ir dar viena teigiama žinia: britų organizacija "Action on Smoking and Health" tvirtina, jog bevielio ryšio populiarumas tarp paauglių nulemia jaunimo atsisakymą rūkyti. Rūkančiųjų dalis tarp 15 metų britų sumažėjo nuo 28 procentų (1996 metais) iki 19 procentų (2002 metais), be to, bevielio ryšio telefoną turi net 73 procentai šio amžiaus moksleivių.

"Anksčiau "kietai ir solidžiai" atrodyti norintis paauglys imdavo cigaretę. Dabar šiam tikslui jis perka mobilųjį telefoną", - teigiama organizacijos ataskaitoje.