Pasak jos, prezidento rinkimuose dalyvaujantis Seimo narys Algimantas Matulevičius teigia sieksiąs, kad per "trumpą laiką būtų sukurtas vidurinis gyventojų sluoksnis", nedarbas sumažintas iki 5-7 proc., minimali pensija pakiltų iki 500 litų.
Politologės teigimu, Liberalų demokratų partijos vadovo Rolando Pakso reklaminiuose stenduose teigiama, kad "kiekvienas, kuris nori dirbti, privalo turėti darbą".
"Dauguma bedarbių tikriausiai norėtų turėti darbą, bet ką reiškia "privalo" rinkos ekonomikos sąlygomis?", - retoriškai klausė TSPMI doktorantė.
Anot jos, vienas iš Seimo pirmininko, Naujosios sąjungos (socialliberalų) lyderio Artūro Paulausko deklaruojamų tikslų yra "teisingas darbo užmokestis".
"Ką reiškia "teisingas" ir kaip prezidentas gali sureguliuoti dirbančiųjų atlyginimus?", - komentavo pranešėja.
Jos nuomone, atsargiausia šiuo požiūriu yra dabartinio prezidento Valdo Adamkaus rinkimų programa, kurioje yra mažiausiai "fantastiškų" pažadų ar tokių dalykų, kuriuos sureguliuoti valstybės vadovas neturi pakankamai galių.
Politologės vertinimu, populizmo "veiksmingumas" rinkiminėse kampanijose atskleidžia visuomenės politinį nebrandumą ir politinių partijų, atstovaujančių įvairių visuomenės sluoksnių interesams, silpnumą.
Politologė taip pat pastebėjo, jog daugeliui kandidatų būdinga vaizduoti dabartinę šalies ekonominę ir saugumo situaciją blogesnę, negu ji iš tikrųjų yra.
Ji citavo R.Pakso reklamą per televiziją, kurioje tvirtinama, jog Lietuva yra "viena labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje", A.Matulevičiaus programos teiginį, kad "daugiau kaip 75 proc. Lietuvos gyventojų skursta", šiuo metu šalies ekonomika yra "stagnacinė", ji "merdi".
Nors jau treti metai, kaip Lietuvos ekonomika auga, parlamentaras, Lietuvos centro sąjungos pirmininkas Kęstutis Glaveckas, anot pranešėjos, ją vertina kaip "leisgyvę".
"Nė vienoje Vidurio Europos šalyje nebuvo taip stipriai išreikštas situacijos dramatizavimas. Galbūt tai dėl to, kad teigiamo įvaizdžio formavimas visąlaik buvo silpnoji Lietuvos politikų vieta, galbūt kandidatai bando įtikti vidutinio, dejuoti mėgstančio lietuvio skoniui", - svarstė TSPMI doktorantė.
Jos teigimu, situacija nedramatizuojama tik keleto kandidatų (V.Adamkaus, A.Paulausko) programose.
Ž.Šatūnienė atkreipė dėmesį į verslininko Vytauto Bernatonio ir leidėjo Algirdo Pilvelio deklaruojamas nuostatas, kuriomis pabrėžiama, kad dabartinės Lietuvos prezidento galios yra nepakankamos, be to V.Matulevičius, R.Paksas ir Seimo narys, partijos "Lietuvos krikščionys demokratai" lyderis Kazys Bobelis " taip įsijautę į kontroliavimą ir reguliavimą", kad jų programų įgyvendinimui dabartinės prezidento galios taip pat būtų per mažos.
Pats paprasčiausias pavyzdys, anot pranešėjos, būtų R.Pakso ir V.Bernatonio pažadai pagaliau įvesti valstybėje "tvarką", "likviduoti skurdą".
Kandidatų demonstruojamą tariamą ryžtingumą politologė vadina "demokratiniu despotizmu", kai valstybės vadovas didžiąją visuomenės dalį stengiasi nuteikti prieš tam tikrų privilegijų turinčią ar geriau gyvenančią mažumą ir tokiu būdu sutelkti savo rankose "didžiąją dalį politinių teisių ir administracinių galių".
Ž.Šatūnienės įsitikinimu, kai kurie politikai nori padaryti prezidentą atsakingą beveik už viską; nuo R.Pakso minimos "vyraujančios atmosferos ir visuomenės nuotaikų" iki K.Bobelio minimų komunalinių paslaugų kainų.
Pranešėja taip pat mano, kad rinkimuose dalyvaujančių kandidatų asmenybės yra sureikšminamos labiau, negu jų skelbiamos idėjos ir rinkimų programos.
"Rinkimų kampanijoje netrūko įtikinėjimų, kad, pavyzdžiui, (socialdemokratas) Vytenis Andriukaitis yra "atviras ir nuoširdus", R.Paksas "mažai kalba, bet daug galvoja", A.Paulauskui "užteks jėgų įgyvendinti savo tikslus, V.Adamkus "gerbia žmogų", - sakė TSPMI doktorantė.
Pasak TSPMI dėstytojo Alvido Lukošaičio, V.Andriukaičio programa yra "menkas popierėlis", kandidatas į prezidentus balotiruojasi vadovaudamasis ne asmenine, o socialdemokratų partijos programa.
Seminare taip pat buvo aptartos kandidatų į prezidentus programų ekonominis matmuo.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Remigijaus Šimašiaus, valstybės vadovo posto siekiančių politikų programų ekonominių nuostatų spektras yra platus ir driekiasi nuo "kairiosios ideologijos" iki "nuosaikiai dešiniosios ideologijos" ir "amorfiškų nuostatų, kurios bando apimti visa, kas geriausia".
Kairiojo sparno lyderiu instituto ekspertas įvardino Seimo pirmininko pavaduotoją, vieną iš Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių V.Andriukaitį, kurio programoje pateikiami pagrindiniai kairiosios pakraipos postulatai, kurių esmė - "perskirstymas vardan teisingumo".
R.Šimašiaus nuomone, kairiosios pakraipos kandidatų programose yra daugiau užmaskuoto populizmo, kurį iliustruoja pažadai teikti prioritetą ne vienai, bet daugeliui sričių: švietimui, žinių visuomenei, socialinei, sveikatos apsaugai.
Dešiniajai ekonominei doktrinai artimesnėms programoms, anot pranešėjo, bendra nuostata siekti "atviros ir minimaliais valdiškais reguliavimais suvaržytos ekonomikos".
LLRI eksperto tvirtinimu, konkrečios siūlomos priemonės yra draudiminė medicina, mokesčių mažinimas, pasirinkimo laisvė visuose švietimo lygiuose, socialinės paramos teikimo decentralizavimas.
Prie dešiniosios pakraipos R.Šimašius priskiria V.Adamkaus ir E.Gentvilo programas.
Beveik visus likusius kandidatus pranešėjas priskiria "centristinei" nišai, kuriai būdingas orientavimasis į maksimaliai platų žmonių ratą, savo programinėmis nuostatomis siekiama nieko "neįžeisti".
Eksperto teigimu, A.Paulausko programos pagrindinis akcentas yra valdžios darbas, veikla turi būti grindžiama atsakingumu žmonėms, viešumu, pasisakoma už lankstesnes nedarbo mažinimo formas, mažinti mokesčius, iš dalies privatizuoti natūralias monopolijas.
Nors R.Pakso programoje galima sutikti nuosaikaus dešinumo, joje E.Šimašiaus nuomone, yra "daugiau kairumo", negu A.Paulausko programoje.
R.Paksas, pasak pranešėjo, skelbia, kad "žemės ūkis yra strateginė Lietuvos ateities dalis", turi būti teikiama valstybės parama smulkiam verslui ir atskiroms ūkio sritims.
K.Glavecko programos analizę, LLRI eksperto teigimu, apsunkina gausybė bendrų sąvokų, kaip kad "subalansuotumas", "socialiai apdraustos reformos" ir "socialiniai saugikliai".
R.Šimašiaus manymu, daugeliui kandidatų vis dėlto trūksta "rinkos mechanizmų suvokimų ir rimto ekonominių veiksnių įvertinimo".
"Ekonomiškiausia programa būtų ta, kurioje būtų mažiausiai priemonių, kaip valstybė aktyviai dalyvauja visuomenės veikloje, o ypač versle", - įsitikinęs pranešėjas.
Prezidento rinkimai, kuriuose iš viso varžosi 17 kandidatų, vyks sekmadienį.