Suprantama, gražuolė nusprendė tapti modeliu. 1989 metais merginą pastebėjo ir pakvietė į televiziją, serialą „Living Dolls“. Vieno iš epizodų filmavimo metu 23 metų Halle staiga ištiko diabetinė koma. Iki tos lemtingos dienos ji nė nežinojo, kas yra diabetas.
Kas nutiko jaunajai Halle?
Diabetinė koma vystosi palaipsniui, 1-3 paras. Iš pradžių atsiranda bendras silpnumas, sumažėja apetitas, gali atsirasti galvos skausmas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, pykinimas, skausmai skrandyje, net vėmimas. Žmogus gali nė nesuprasti, kas jam vyksta – simptomai labai panašūs į apsinuodijimą maistu arba didelį nuovargį. Vis dėlto jei ankstyvojoje stadijoje situacija nekontroliuojama, ištinka diabetinė koma: žmogus netenka sąmonės, oda tampa blyški ir sausa, kvėpavimas garsus, iškvepiant juntamas charakteringas acetono kvapas.
Diabeto formos
Žinomiausios ir labiausiai paplitusios diabeto formos – tai pirmojo ir antrojo tipo diabetas. Pirmojo tipo diabetas dažniausiai pasireiškia per pirmuosius ketverius gyvenimo metus arba lytinio brendimo metu. Tuomet sistema dirba nepakankamai darniai ir vaiko antigenai ima „šnairuoti“ į kasos beta ląsteles, neatpažįsta jų ir tiesiog naikina. Atitinkamai organizmas nebegamina insulino. Nuo pirmojo tipo diabeto neapsaugoti ir suaugusieji, nors žmonės, vyresni nei 30 metų, jo aukomis tampa kur kas rečiau. Būtent tokia ligos forma užklupo jaunąją Halle Berry. Kaip pirmojo tipo diabetas pasirenka savo auką, iki šiol nežinoma. Paveldimumo tikimybė sudaro 1-2% pagal motinos liniją ir 2-4% pagal tėvo liniją. Tiesa, jei abu tėvai – pirmojo tipo diabetikai, rizika daug kartų išauga ir sudaro maždaug 20-30%. O dar statistika teigia, kad maitinimas krūtimi labai sumažina šios nemalonios ligos vystymosi riziką.
Dažniausiai pirmąja ir baisiausia ligos išraiška, kaip ir Berry atveju, tampa diabetinė koma. Su būdingu jaunystei maksimalizmu Halle iš pradžių nutarė, kad miršta. Neviltis, isterijos, depresijos... Tačiau jaunosios aktorės garbei reikia pasakyti, kad ji greitai suėmė save į rankas. Ir teisingai padarė: juk šiandien insulino terapija ir griežta cukraus lygio kontrolė kraujyje leidžia pirmojo tipo diabetikams gyventi ilgai ir aktyviai, o šiuolaikiniai insulino leidimosi būdai labai palengvina šį procesą. Štai kur būsimai žvaigždei prireikė organizuotumo ir disciplinos: nuo šiol diena iš dienos iki keturių kartų per parą teko tikrinti cukraus kiekį ir leistis insuliną.
Variantas Nr. 2
Tačiau 90-95% visų susirgimų diabetu atvejų pasaulyje sudaro antrojo tipo diabetas. Tai reiškia, kad insulino organizme yra ir gali būti didelis kiekis, bet dėl kažkokių nežinomų priežasčių jam sumažėja audinių jautrumas. Kad ir kiek insulino gamintų kasa, organizmas jo „nepastebi“ arba pritrūksta.
Laimei, antrojo tipo diabetą galima atitolinti ilgiems metams (arba visam laikui), jei palaikysime normalų svorį, laikysimės griežtos dietos su mažu cukraus ir druskos kiekiu, sportuosime. Nuolat palaikant normalų cukraus kiekį kraujyje diabeto komplikacijų tikimybė sumažėja praktiškai iki nulio.
Bėda viena nevaikšto
Diabetą lydi visas kalnas kitų ligų. Galima pasakyti, kad visi nemalonumai lipte prilimpa prie saldumynų...
• Sunegaluoja inkstai. Diabetas – pati dažniausia inkstų transplantacijos ir dializės priežastis.
• Padidėjęs cukraus kiekis blogai veikia ir akis, atsiranda diabetinė retinopatija – regos pažeidimas.
• Sumažėja arterijų praeinamumas – diabetinė angiopatija. Todėl šąla kojos, mažėja jų jautrumas, pėdos tirpsta, raumenys atrofuojasi. Bet kokie pėdų negalavimai, kurie sveikiems žmonėms sukelia tik nepatogumų (nuospaudos, suragėjimai, įaugę nagai), diabetikams labai pavojingi.
Saldus gyvenimas
Laimei, Halle Berry jokių panašių problemų neiškilo. Ir veikiausiai neiškils: ji sąžiningai gydosi ir mėgaujasi gyvenimu. Jau 15 metų ji tris kartus per savaitę lankosi sporto salėje, laikosi būtinų maisto apribojimų. Diabetas nė kiek netrukdo jai dirbti ir pasiekti rezultatų.
Halle aktyviai bendradarbiauja su daugybe labdaros organizacijų. Pajutusi savo kailiu, ką reiškia gyventi su diabetu, ji neatlygintinai darbuojasi juvenalinio diabeto asociacijoje. Ši žvaigždė – gyvas pavyzdys diabetikams: gyvenimas nesibaigia ties diagnoze, priešingai, liga – tai papildomas stimulas siekti sėkmės.
Rizikos grupė – pusė žmonijos
Atrodo neįtikėtina, bet bent pusė (kai kuriose šalyse net iki 80 procentų) sergančiųjų diabetu nežino apie savo ligą, nes nėra išreikštų jos simptomų. Todėl neretai apie savo diagnozę diabetikai sužino tik atsitiktinai, po kraujo tyrimo, arba per vėlai, kai cukrus jau būna prikrėtęs eibių organizmui ir tenka kreiptis į gydytoją.
Pasmerkti save „saldžiam“ gyvenimui su antrojo tipo diabetu rizikuoja:
• Visi vyresni nei 45 metų;
• Turintys viršsvorio arba nutukę (kai KMI daugiau nei 25), nepriklausomai nuo amžiaus;
• Hipertonikai;
• Mažai judantys žmonės;
• Dėl paveldimumo (2 tipo diabeto paveldimumo tikimybė – 80 procentų tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės, o jei serga abu tėvai, galima neabejoti – vaikas taip pat sirgs);
• Motinos, pagimdžiusios daugiau nei 4 kg sergantį vaiką (didelė tikimybė, kad nėštumo metu buvo perneštas gestacinis diabetas); Esate rizikos grupėje? Tai ne priežastis panikuoti. Tiesiog reikia išsitirti cukraus kiekį kraujyje. Jei rezultatas normalus, kitą tyrimą galima atlikti tik po trejų metų. Jei staiga kraujas pasirodys saldesnis nei norėtųsi – nepanikuokite. Tai tiesiog reiškia, kad metas atlikti šaldytuvo reviziją ir pradėti rimtai sportuoti. Tiks viskas: nuo vaikščiojimo iki aerobikos.
