Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad žmonių iš 10 valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos bei Lenkijos, kurios prisijungė prie Bendrijos 2004 m., ir Rumunijos bei Bulgarijos, kurios įstojo pernai, srautas mažėja, mat didelę dalį jų sustabdo gerėjančios gyvenimo sąlygos gimtinėje.

Analitikų teigimu, Didžiosios Britanijos valdžia nenumatė tikrojo imigracijos masto. Vyriausybė prognozavo, kad 2004 m. atvyks 5-13 tūkst. žmonių. Iš tiesų tuomet atvykėlių suskaičiuota 548 tūkst. Teigiama, kad iš viso po pastarųjų plėtros bangų atvyko apie milijonas emigrantų. Vien per pirmuosius pusantrų metų darbo leidimų paprašė 293 tūkst. žmonių.

Valdžiai nepavyko nuspėti ir atvykėlių paplitimo po visą šalį. jie kraustėsi net į tokius regionus, pavyzdžiui, Škotijoje, kurie iki tol imigrantų netraukdavo.

Tačiau kartu nustatyta, kad maždaug pusė imigrantų išvyko namo, dalis planuoja tai padaryti artimiausiu metu. Pasak tyrėjų, praėjusių metų pabaigoje Jungtinėje Karalystėje gyveno 665 tūkst. minėtų šalių piliečių.

„Keturi iš dešimties sugrįžusių lenkų migrantų, kuriuos mes apklausėme, įsitikinę, kad geresnės darbo perspektyvos Lenkijoje paskatins jų tautiečius grįžti namo“, - pažymima ataskaitoje.

Tyrėjų įsitikinimu, vis daugiau ES šalių panaikinant ribojimus įsidarbinti, žmonės vis dažniau vyks į jas, o ne į Didžiąją Britaniją. Nuo vykimo į Jungtinę Karalystę žmones gali atbaidyti smukęs svaro kursas.

Be to, imigrantų srautas gali mažėti net dėl tokios aplinkybės, kad 9-ojo deš. viduryje gerokai sumažėjo gimstamumas, taigi dabar esama mažiau jaunų darbininkų.

Statistika rodo, kad praėjusių metų antroje pusėje buvo paprašyta 17 proc. mažiau darbo leidimų nei per tą patį periodą 2006-aisiais. Tyrimo metu paskaičiuota, kad per tą laiką pernai atvyko 30 tūkst. mažiau žmonių nei ankstesniais metais.