„Griežtindama baudžiamąją atsakomybę už neapykantos nusikaltimus valstybė siunčia aiškų signalą tiems, kas prisidengdamas tautine vėliava kursto nesantaiką miestų gatvėse ar naudodamasis savo galiomis nuolat skriaudžia kitaip atrodančius ar kitokį gyvenimo būdą pasirinkusius žmones", - posėdyje teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto narė Laima Mogenienė.

Projektu siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąsias „neapykantos nusikalstamas veikas", kitaip tariant, už nusikalstamas veikas, padaromas dėl nukentėjusiojo asmens priklausymo tam tikrai socialinei grupei (dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų).

Kaip pastebi parlamentarė, galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra normų, kuriose būtų tiesiogiai nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė griežtinama, jei nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

Anot Seimo narės L. Mogenienės, svarstymo metu buvo pabrėžta, kad vien baudžiamosiomis priemonėmis situacijos pagerinti neįmanoma.

„Lietuva yra ratifikavusi daugelį tarptautinių konvencijų dėl kovos su rasizmu ir neapykantos nusikaltimais, vykdomos antidiskriminacinės programos, tačiau akivaizdu, kad šioje srityje trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo ir parlamentinės priežiūros. Reaguodamos į visuomenėje atgarsį turėjusius įvykius, valstybės institucijos dažnai imasi trumpalaikių priemonių, neįvertinami didžiausią potencialą turinčių nesantaikos prevencijos įrankių - švietimo sistemos ir socialinės politikos", - mano L. Mogenienė.

Todėl Žmogaus teisių komitetas nutarė kreiptis į Seimo valdybą dėl valstybės institucijų atstovų ir ekspertų darbo grupės sudarymo. L. Mogenienės manymu, ši grupė atliktų teisės aktų ir valstybės vykdomų programų, susijusių su tautinės ir rasinės nesantaikos kurstymo apraiškų prevencija, analizę bei pateiktų siūlymus jų tobulinimui.