– Kokio amžiaus ėmęs kalbėti vaikas galėtų būti laikomas išskirtinai gabiu?

Maždaug pusantrų metų. Iki to laiko vaikai dažniausiai dar kalba sava kalba, kurią supranta tik tėvai ir artimiausi žmonės. Todėl nuo 1,5 metų šnekantis vaikas jau laikomas gabiu. Gabūs vaikai paprastai išsiskiria ir kitokiais gabumais, kurių neturi kiti jų bendraamžiai. Pavyzdžiui, gali anksti išmokti skaityti arba pradėti demonstruoti ypatingesnius nei kitų piešimo ar muzikinius gebėjimus.

– Kiek patys tėvai gali daryti įtakos vaiko gabumams?

Yra pastebėta, kad tėvai, kurie skatina vaiko savarankiškumą, suteikia jam daugiau laisvės ir aprūpina saviraiškai būtinomis priemonėmis. Tai palanki aplinka talentingam žmogui. Juk jei vaikas gabus piešimui ar muzikai, bet neturi nei pieštuko, nei popieriaus, nei dūdelės, jo gabumams nebus kaip atsiskleisti.

Gabių vaikų tėvams patarčiau būti atkakliems. Dažniausiai net ir gabų vaiką reikia pakreipti, būti jam pakankamai griežtiems ir reikliems. Tėvai, kurie intuityviai jaučia, kada vaiką spustelėti, o kada vadžias atleisti, pasiekia daug geresnių ugdymo rezultatų.

– Ar yra kokia metodika, kurią taikant galima nustatyti, kad vaikas gabus?

Tam skirti specialūs testai, kurie vertina įvairius vaiko gebėjimus ir intelektą. Taip pat svarbi ugdančių vaiką žmonių – tėvų, auklėtojų – nuomonė. Nors ir keista, bet testuojant atsižvelgiama ir į pačių vaikų nuomonę apie save. Žinoma, turi būti aiškiai matomas vaiko polinkis į kokią nors konkrečią sritį.

Jei vaikas kasmet keičia veiklos pobūdį ir tačiau neužsikabina už nieko konkretaus, galima teigti, kad jo gabumai buvo pražiūrėti.

– Ar mokykloje gabiems vaikams reikėtų sudaryti specialias sąlygas, leisti pereiti į aukštesnę klasę?

Dėl to neapsisprendžiama iki šiol. Visame pasaulyje dabar diskutuojama ir apie tai, kad šalia ypatingų vaiko gabumų dažnai pasireiškia ir tam tikrų sutrikimų, pavyzdžiui, skaitymo, rašymo, bendravimo. Pasaulyje žinoma nemažai tokių faktų.

Anksčiau daug dėmesio buvo skiriama vaikams, kurie atsilieka nuo bendraamžių, o gabiesiems, kuriuos irgi galima priskirti specialiųjų poreikių grupei, buvo per mažai dėmesio. Į kokią mokyklą gabus vaikas paklius, ką jam pasiūlys mokytojas, nuo to ir priklausys, kaip jis bus ugdomas.

Pasaulyje egzistuoja dvi gabių vaikų auklėjimo kryptys: Vakarų ir Rytų. Vakarų kryptis labiau orientuojasi į gabių vaikų atranką, nustatymą, Rytų kryptis – į patį ugdymo procesą. Pastebėta, kad Japonijoje gabių žmonių kasmet daugėja. Todėl daroma išvada, kad daugelis gabumų yra išugdomi.

O štai vakariečiai vis dar mėgsta rinkti geriausius, šauniausius, greičiausius ir kitokius „-iausius“. Tačiau tiesa yra maždaug per vidurį.

– O gal teisūs buvo senoliai sakydami, kad auksas ir pelenuose žiba?

Jei pelenų yra pernelyg daug, joks auksas nesužibės. Noriu pasakyti, kad apie 70 proc. mūsų gabumų yra prigimtiniai. Bet aplinkos veiksniai taip pat daro didelę įtaką, ypač vaikams. Todėl gabumus reikia pastebėti ir ugdyti, užuot laukus, kol jie įsižiebs iš pelenų.