Anot projekto teikėjo Armino Lydekos, naujasis įstatymas išspręstų problemas, atsiradusias po 2006 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriame buvo nurodyta, jog lig tol buvęs teisinis reglamentavimas - labai prieštaringas, nenuoseklus, painus.
Tačiau įstatymo projektą nagrinėjęs Teisės departamentas suabejojo, ar naujos nuostatos, reglamentuosiančios dvigubos pilietybės klausimus, vėl nesusikirs su Pagrindiniu šalies įstatymu. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti - išimtiniai, o pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.
Teikiamame projekte numatoma, kad Lietuvos pilietybė neprarandama, jeigu asmuo įgijo kitos ES valstybės narės pilietybę.
"Svarstytina, ar, atsižvelgiant į asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę ir emigravusių į ES valstybes nares, skaičių ir tokių asmenų atžvilgiu teikiamo įstatymo projektu siūlomas dvigubos pilietybės galimybes, nebūtų sudaromos teisinės prielaidos dvigubai pilietybei būti ne ypač reta išimtimi, o paplitusiu reiškiniu", - sakoma Teisės departamento išvadoje.
Įstatymo projektą rengusi darbo grupė laikosi kitokios nuomonės. "Mes manome, kad ES šiandien gyvena pagal pakankamai vieningą teisinę sistemą, tad tokia jungtinė pilietybė, manome, visiškai neprieštarautų nei Konstitucijai, nei ES teisinei sistemai", - antradienį Seime sakė A. Lydeka.
Nepaisant kritiško teisininkų požiūrio, kai kurie Seimo nariai nori leisti dar plačiau naudoti dvigubą pilietybę. Darbo grupėje buvo siūlymų leisti išlaikyti Lietuvos pilietybę ir asmenims, įgijusiems NATO valstybės narės pilietybę. Taip neva nebūtų nuskriausta senoji Lietuvos emigrantų karta, gyvenanti Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje.
Projekte, už kurį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai iš 87 dalyvavusiųjų, dviguba pilietybė taip pat paliekama užsienyje gimusiems Lietuvos piliečių vaikams, sovietmečiu iš Lietuvos pasitraukusiems asmenims bei jų palikuonims, taip pat "lietuvių kilmės asmenims, tradiciškai gyvenantiems valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena". Pastaroji nuostata taip pat užkliuvo Teisės departamento ekspertams.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Egidijus Kūris ne kartą yra sakęs, kad Konstitucijoje įtvirtintą tik vienos pilietybės nuostatą su retomis išimtimis galima pakeisti nebent referendumu.
Bus nuskriausti naujieji emigrantai
„Įstatyme jau yra numatyta išimtis senajai Lietuvos emigrantų kartai – asmenims, kurie 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir pasitraukė iš Lietuvos nuo tos dienos iki 1990 m. kovo 11 d., t. y.okupacijos metais. Toji išimtis taip pat taikoma šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams. Tokie asmenys turi teisę į Lietuvos pilietybę, nesvarbu, kur gyventų - NATO valstybėje, ar kitur pasaulyje (pvz., Australijoje, Pietų Amerikos šalyse)“ , - DELFI sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.
„Taigi problema yra ne senoji emigrantų karta, o tie Lietuvos piliečiai, kurie išvyko po 1990 m. ir priėmė kitos šalies (ne Europos Sajungos narės) pilietybę. Po Konstitucinio Teismo sprendimo 2006 m. lapkričio 16 d. jie negali būti ir Lietuvos, ir kitos šalies piliečiai“, - kalbėjo R. Narušienė.
Pasak jos, reikšminga emigrantų dalis gyvena ne Europos Sajungos šalyse, tad jei Seimas nepakeis dabartinio įstatymo projekto, būtent šie naujieji emigrantai bus nukriausti.