Dabartinis šalies vadovas Valdas Adamkus, anot jo štabo atstovų, nerado laiko atsakyti į kelis “Kauno dienos” klausimus.

“ES priklauso 19 šalių”

Konstitucija numato, kad prioritetinė Prezidento veiklos sritis - užsienio politika, todėl pirmiausiai kandidatų į Prezidento postą ir pasiteiravome, ar jie žino, kiek šalių dabar priklauso Europos Sąjungai, į kurią įstosime, kai Lietuvą valdys šiuose rinkimuose išrinktas valstybės vadovas.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas ir socialdemokratų kandidatas į Prezidento postą Vytenis Andriukaitis, išgirdęs klausimą, akivaizdžiai nudžiugo. “Man tai paprastas klausimas. Penkiolika. Dešimt bus pakviesta artimiausiu metu”, - pasitenkinimo savimi neslėpė V.Andriukaitis.

Ir kiti kandidatai nesunkiai atsakė į šiuos klausimus. “Šiuo metu Europos Sąjungai pirmininkauja Danija, o Sąjunga sudaro penkiolika valstybių”, - taip teigė E.Gentvilas. Toks klausimas sunkumų nesukėlė ir save išsikėlusiam Algimantui Matulevičiui, krikdemų lyderiui Kaziui Bobeliui, partijos “Socialdemokratija 2000” lyderiui Rimantui Dagiui, parlamentarui Juliui Veselkai, Liberalų demokratų partijos pirmininkui Rolandui Paksui, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų pirmininkei Kazimierai Prunskienei, Seimo Sąjungos Pirmininkui Artūrui Paulauskui.

Tuo tarpu centristų lyderis Kęstutis Glaveckas mano, kad ES priklauso 19 Senojo žemyno valstybių, ir sako nesunkiai galįs jas išvardyti.

Suerzino užsienio politika

“Lietuvos aido” redaktoriui Algirdui Pilveliui klausimas apie Europos Sąjungą pasirodė esąs mokyklinio lygio. “Net nepatogu į tokį atsakinėti. Nejuokinkite pasaulio su tokiais klausimais. Puikiai žinote pats”, - net ir raginamas atsakyti, nes skaitytojams gali susidaryti įspūdis, kad jis nežino, išsisukinėjo A.Pilvelis.

Sunkiai ES šalis sekėsi skaičiuoti ir iš politikų itin mėgstančiam pasijuokti humoristui Vytautui Šerėnui. “Tikrųjų ES šalių šiuo metu yra 12”, - silpnąją savo pusę atskleidė V.Šerėnas. Ir kitam televizininkui Vytautui Matulevičiui sunkiai sekėsi įvardyti tikslų narių skaičių. “Skaičiaus nepasakyčiau, bet galėčiau išvardyti”, - sakė žurnalistas ir išvardijo didžiąją dalį ES šalių.

Sunkumų užsienio politikos srityje kiltų ir Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkui Vytautui Šustauskui. “Šiuo metu NATO priklauso 17 valstybių. ES reikia paskaičiuoti. Tuoj ant pirštų suskaičiuosiu. Lenkiją nare skaityti, ar ne, velniai žino. Turbūt septyniolika yra, tačiau anksčiau pakviesta Lenkija, ko gero, dar netiesioginė narė”, - svarstė V.Šustauskas. Iš tiesų NATO priklauso 19 valstybių, o Lenkija kol kas nėra ES narė.

“Jūs norite mane egzaminuoti tais klausimais, kuriems niekada nesu skyręs dėmesio, - paklaustas apie Europos Sąjungą kalbėjo Gyvenimo logikos partijos įkūrėjas Vytautas Bernatonis. - Nemanyčiau, kad užsienio politika - viena svarbiausių Prezidento veiklos sričių. Valstybių skaičius nieko nepasako. Nenoriu atsakyti, ir kokia šalis šiuo metu pirmininkauja ES, nes man tai neturi jokios įtakos”.

Panašias mintis dėstė ir teisininkas Juozas Petraitis. “Čia tas pats, kaip klausti, kas yra Zanzibaro premjeras. Esate pakliuvęs į savo paties spąstus. Pateikdami tokį klausimą, rodote nepagarbą tautai. Nesutinku į jį atsakinėti, nes tai nėra problema. Jei norite paklausti, ar Danija, ar Vokietija šiuo metu pirmininkauja, tai yra totalinis absurdas”, - toks klausimas suerzino J.Petraitį.

Nevertina bendrapartiečių darbo

Beveik visų kandidatų į Prezidento postą rinkiminėse programose akcentuojama socialinė politika. Kandidatai žada, kad per artimiausius penkerius metus turėtų kilti pragyvenimo lygis: augti pensijos ir atlyginimai, tačiau, kaip paaiškėjo, daugelis pretendentų tiksliai negali pasakyti, kokia šiuo metu yra bazinė pensija (147 Lt) ar vidutinis atlyginimas (1113 Lt).

Socialiai orientuotą politiką vykdančių socdemų kandidatas V.Andriukaitis, kaip ir daugelis kitų pretendentų, negalėjo tiksliai pasakyti, kiek vidutiniškai uždirba statistinis lietuvis. “Matyt, 1055, - svarstė V.Andriukaitis. - O bazinė pensija šiuo metu yra 138 litai”, - lengva ranka vieną svarbiausių socdemų Vyriausybės darbų - bazinės pensijos pakėlimą devyniais litais, nubraukė socdemų kandidatas į Prezidento postą. Socialdemokratų nuveiktų darbų nebuvo linkęs pastebėti ir R.Paksas, šiuo klausimu netiesiogiai sutaręs su V.Andriukaičiu.

Tuo tarpu liberalas E.Gentvilas įvertino socdemų Vyriausybės pastangas ir pasidžiaugė, kad neseniai bazinė pensija pakilo devyniais litais - nuo 138 iki 147 litų. O K.Prunskienė mano, kad tokio pensijų didėjimo apskritai neverta pastebėti. “Kai padidinama devyniais litais, žmonės piktinasi, kad tai tikras pokštas”, - sakė parlamentarė.

“Vidutinį atlyginimą žinos visi kandidatai, nes, prieš gaudami parašų rinkimo lapus, privalėjome mokėti penkių vidutinių darbo užmokesčių užstatą. Vidutinis darbo užmokestis yra 1113 litų”, - nesunkiai šį klausimą įveikė kelis mėnesius laikinai Vyriausybei vadovavęs liberalas. Vos keliais litais suklydo A.Matulevičius, R.Dagys, J.Veselka, K.Glaveckas.

Pensija maža, ir tiek

Išgirdęs klausimą apie pensiją, labiausiai sudirgo V.Matulevičius. “Į jį neatsakinėsiu, nes, atvirai sakant, man rengiate egzaminą”, - nuo klausimo išsisuko žurnalistas. Kone ilgiausiai atsakydamas į šį klausimą svarstė A.Paulauskas. “Jei neklystu, vidutinė pensija - 125 ar 135 litai”, - svarstė Seimo Pirmininkas.

“Lietuvos aido” redaktorius manė, kad bazinė pensija yra 210 litų, o vidutinis atlyginimas vienoks yra valdininkams - apie 1100, o eiliniai piliečiai, pasak kandidato, gauna šiek tiek mažiau.

V.Šerėno įsitikinimu, bazinė pensija Lietuvoje yra 327 litai 64 centai. Kalbėdamas apie vidutinį atlyginimą, V.Šerėnas suklydo 37 litais.

Nors ir negalėdamas įvardyti tikslaus skaičiaus, V.Bernatonis sakė įsitikinęs, kad pensija yra labai maža ir skirstoma neteisingai. “Vidutinis atlyginimas šiandien neatspindi tikro vidutinio atlyginimo”, - taip į klausimą apie pinigus atsakė V.Bernatonis. Teisininkas J.Petraitis mano, kad tikslus skaičius nepadės išspręsti egzistuojančių problemų.

Ubagų karaliumi ir labiausiai nuskurdusio visuomenės sluoksnio gynėju save tituluojantis V.Šustauskas mano, kad šiuo metu bazinė pensija yra 135 litai. “Vidutinis atlyginimas - 1113”, - tiksliai nukirto V.Šustauskas. Krikdemų lyderis K.Bobelis mano, kad vidutinis lietuvio atlyginimas - 190 litų, o bazinė pensija - šiek tiek didesnė nei 130 litų.

Elektros kaina - mįslė

Valdant gruodžio 22 dieną (jei neprireiks antrojo rinkimų turo) išrinktam vadovui bus uždarytas ir Ignalinos atominės elektrinės pirmasis reaktorius. Specialistai prognozuoja, kad gerokai brangs elektros energija, todėl Prezidentas privalės turėti aiškią nuomonę, ar pritaria atominės elektrinės uždarymui, žinoti, kokios gali būti tokio sprendimo pasekmės. Tačiau, kaip paaiškėjo, vos keli pretendentai tiksliai gali pasakyti, kiek už elektrą moka paprastą skaitikį namuose įsirengęs asmuo.

Ilgiausiai į šį klausimą atsakymo ieškojo vienas socdemų lyderių V.Andriukaitis. Kandidatas į Prezidento postą, vos išgirdęs klausimą, atsakymo pasiteiravo greta stovėjusių kolegų. “Kokia savikaina?” - paklausė parlamentaras. “Pas mus? Vienuolika centų”, - pasigirdo greta V.Andriukaičio stovėjusio vyriškio balsas. “Savikaina - 11 centų, - drąsiai pareiškė V.Andriukaitis. - Bet žmonės moka maždaug 39, ne - 29 centus”, - ilgai taręsis su greta stovėjusiais patarėjais atsakė V.Andriukaitis.

“Kiek kainuoja elektros kilovatvalandė? 26, 28 centai”, - ne visai tiksliai į klausimą atsakė liberalas E.Gentvilas. Tokius skaičius vardijo ir V.Bernatonis, R.Dagys, K.Glaveckas, K.Prunskienė. Šie kandidatai pastebėjo, kad kaina priklauso nuo namuose įrengto skaitiklio. “Taikomi skirtingi tarifai, tačiau vidutinė elektros kaina - 24 centai”, - mano J.Petraitis.

Originaliai išsisukti nuo klausimo bandė skandalingasis “Lietuvos aido” redaktorius A.Pilvelis. “Galiu pasakyti, kad - truputį pigiau nei Norvegijoje ir Vokietijoje. Kitose šalyse galioja Europos Sąjungos kainos. Kiek? Tai jūs pažiūrėkite kiek. Pas mus elektra labai brangi, nepaisant to, kad ją, sakykim, pusvelčiui pardavinėjame Rusijai. Patys mokame vos ne dešimt kartų daugiau”, - apie elektros tarifus pasakojo A.Pilvelis.

Įdomių faktų apie elektros kainas atskleidė V.Šerėnas. “Žinau, kad Ignalinoje elektra kainuoja dvigubai pigiau, nes ten turiu vasarnamį”, - juoktis nebuvo linkęs V.Šerėnas. Ir Lietuvos laisvės sąjungos lyderis įsitikinęs, kad kauniečiai už kilovatvalandę elektros moka vos 11 centų. Taip manė ir R.Paksas. “Tiesa, toks tarifas galioja naktį, už dieną suvartojamą elektrą mokama 19 centų”, - pridūrė jis.

Žurnalisto Vytauto Matulevičiaus ir krikdemų lyderio Kazio Bobelio namų ūkį tvarko žmonos, todėl jie sako nežiną, kiek reikia mokėti už kilovatvalandę. “Esu ilgai analizavęs tuos dalykus, todėl galiu pasakyti, kad už elektrą reikia mokėti 29 centus”, - sakė A.Paulauskas. Teisingai vienos kilovatvalandės kainą įvardijo ir A.Matulevičius bei J.Veselka.

Parklupdė istorija

Kiekvienas save gerbiantis valstybės pilietis, jau nekalbant apie būsimuosius vadovus, privalo žinoti svarbiausius savo šalies istorijos faktus, tačiau pretendentai į Prezidento postą ilgai galvojo, kada buvo sukurta Lietuvos-Lenkijos valstybė: pasirašyta Liublino unija (1569 metais). Kai kurie nežinojo, kada Vytautas Didysis su savo kariauna Žalgirio mūšyje nugalėjo kryžiuočių ordiną.

“Oi, Liublino unija. Kiek šiemet sukaks metų Liublino unijai? Palaukit, tuoj paskaičiuosime, - neskubėti ragino V.Andriukaitis. - Žalgiris - 1411, o Liublinas - 1526. Taip?” Pasak K.Bobelio, Žalgirio mūšis vyko 1430 metais.

Puikai istoriją žino tik du kandidatai E.Gentvilas ir J.Veselka. Jie nesunkiai įveikė istorinį klausimą. K.Prunskienė šiek tiek pagalvojusi taip pat tiksliai atsakė į šiuos klausimus. Nuo jų bandė neatsilikti ir A.Pilvelis. “Ką jūs, mūšį tai visi žino, 1410. O Liublino unija pasirašyta truputį vėliau, - mąstė A.Pilvelis. - Žinau, kada ji pradėjo irti. Iš 1795 atimkime pasirašymo datą ir gausime skaičių, kada ji buvo pasirašyta”.

R.Dagys taip tiksliai neįvardijo datos, tačiau manė, kad Lietuvos ir Lenkijos valstybė susikūrė šešioliktame amžiuje.

“Dviračio televizijos” vedėjas vienintelis prisipažino nežinąs, kada Liublino unija buvo pasirašyta. “Tačiau žinau, kur rasti tą datą, o Žalgirio mūšis - 1410”, - humoristo istorinės žinios pasirodė esančios gilesnės nei kai kurių rimtų politikų.

Vis dėlto daugelis politikų nesunkiai pasakė, kada vyko Žalgirio mūšis. Teisingai atsakė V.Šustauskas, V.Matulevičius, A.Matulevičius, R.Dagys, K.Glaveckas, J.Petraitis, A.Paulauskas. Jis ilgai svarstė, kada pasirašyta Liublino unija. “Gerai pamenu istorines datas, gal 1389”, - ne itin tvirtu balsu atsakė A.Paulauskas. Vėliau paskambinęs jo atstovas spaudai sakė, kad Seimo Pirmininkas atsiminė teisingą datą.

Liublino unija sukėlė sumaištį

Pasak radikaliais pasisakymais garsėjančio V.Šustausko, Liublino unija pasirašyta Vytauto laikais. “Amžius - šimtas metų ar ne? Taigi žiūrėkime, koks čia amžius. Penkioliktas ar keturioliktas”, - kada Lietuvą valdė Vytautas, bandė išsiaiškinti V.Šustauskas.

“Sunku prisiminti visas datas. Mane užklupote nepatogiu metu, o dar reikia atsakyti į tokius klausimus”, - Liublino unija koją pakišo ir V.Matulevičiui. Jo brolis apsiriko tik keliasdešimčia metų, manydamas, kad Liublino unija pasirašyta 1615 metais. K.Bobelis, neslėpęs, kad jam sunku prisiminti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos datų, sakė, kad Liublino unija pasirašyta 1549 metais. K.Glaveckas mano, kad ši sutartis sudaryta 1486 metais.

Net amžiaus, kada įvyko vieni svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių, negalėjo įvardyti tik V.Bernatonis. Jis net nežino, koks kunigaikštis lietuvius vedė į Žalgirio mūšį. “Jūs uždavinėjate klausimus kaip kokiems studentėliams. Esu kito kirpimo žmogus, man tokio pobūdžio klausimai nepriimtini, esu loginio mąstymo šalininkas”, - paaiškino V.Bernatonis.

“Koks skirtumas, kada įvyko Žalgirio mūšis? 1410 metais. O koks skirtumas, kada pasirašyta Liublino unija. Bandote mane pagauti, sakau, koks skirtumas. Jei ES pasakysiu, kada įvyko Žalgirio mūšis, manote, kad kas nors pasikeis?” - klausė J.Petraitis, įsitikinęs, kad pateikdami tokius klausimus prisidedame prie tautos bankroto.

Tuo tarpu R.Paksas, išgirdęs istorinį klausimą, tris kartus tepasakė alio ir kitame laido gale išgirdome signalą “pypt...”.