"Galiojanti Orhuso konvencijos vertimo į lietuvių kalbą versija yra klaidinanti - joje gausu klaidingai išverstų terminų, sąvokų, praleistų žodžių, o kai kurių lietuviškų terminų reikšmė gana artima Konvencijos originalo rusų kalba reikšmėms, tačiau prieštarauja originalų anglų ir prancūzų kalbomis reikšmėms. Akivaizdu, kad vertimas turi būti pagrįstas originalais anglų ir prancūzų kalbomis, nes Orhuso konvenciją įgyvendinantys ES reglamentai, direktyvos ir kiti teisės aktai yra teisiškai privalomi visomis 27-iomis ES kalbomis, tačiau rusų kalba nėra oficiali ES kalba. Atkreiptinas dėmesys, kad ES reglamentų terminai lietuvių kalba taip pat skiriasi nuo Orhuso konvencijos lietuviškojo vertimo terminų, nors jie turėtų sutapti", - rašoma grupės visuomenininkų prašyme Seimo Žmogaus teisių komitetui.
Objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad rusų, anglų ir prancūzų kalbos yra oficialios Orhuso konvencijos kalbos, tačiau terminijos vartojimas ir supratimas gerokai skiriasi.
Teisininko-vertėjo kvalifikaciją turintis Paulius Markevičius LŽ nurodė tik porą pavyzdžių, kaip iškraipomi, o kartu ir susiaurinami, terminai. Tarkime, terminas "environmental" (aplinkos) neteisingai išverstas kaip "aplinkosaugos". Taip susiaurinama paties termino reikšmė, nes aplinkosauga - tik viena sričių, kurias apima terminas "aplinka".
"Dar daugiau, Orhuso konvencijai tiesiogiai prieštarauja ir Teritorijų įstatymas, leidžiantis pačiam statytojui rengti teritorijų planavimo dokumentų svarstymą su visuomene ir pačiam derinti savo privatų ir visuomenės interesus - savo nuožiūra priimti arba atmesti visuomenės pastabas", - sako P.Markevičius. - Ar jums patiktų, jei teismo sprendimus įgyvendintų pats ieškovas, sudaręs sutartį su Teisingumo ministeriją dėl antstolio įgaliojimų suteikimo? Turbūt nelabai. O štai Lietuvoje tai įprasta, nors tokią praktiką draudžia ne tik Orhuso konvencija, bet ir ES reglamentai. Taip programuojami visuomenės ir verslo konfliktai, nes visuomenė per vėlai sužino apie statybų planus, kuriems leidimai ne visada išduodami skaidriai ir teisėtai. Jai telieka vienintelė alternatyva - kreiptis į teismą."
Suformavo praktiką
Orhuso konvencija leidžia visuomenei ginti viešąjį interesą aplinkos srityje. Tačiau Lietuvoje ši teisė dėl netikslaus vertimo yra ribojama iki gamtosaugos. Taip mano visuomenininkai, bandę viešąjį interesą ginti Lietuvos teismuose. Neteisingos Konvencijos vertimo į lietuvių kalbą pagrindu Lietuvos teismai nagrinėja civilines ir administracines bylas, priima sprendimus, kurie daro įtaką ir dažnai pažeidžia piliečių teises - teisę į teisingą teismą bei teisingą bylos nagrinėjimą. "Tai patvirtina ir JTO "Orhuso konvencijos taikymo vadovas", kurio pateiktas konvencijos išaiškinimas leidžia visuomenei ginti kultūros paveldą, o tai tiesiogiai prieštarauja Lietuvoje suformuotai teismų praktikai", - tvirtina P.Markevičius.
Su tokia praktika jau ne kartą ir ne vienoje byloje susidūrė Žvėryno bendruomenė.
"Prieš kelerius metus bandėme teisme ginti kultūros paveldo objektą - Žvėryno malūną nuo sunaikinimo. Tačiau nesugebėjome teismams įrodyti, kad kultūros paveldo vietovėje vietoj dviejų sandėliukų pastatyti du daugiaaukščiai namai pažeidžia įstatymus ir kraštovaizdį. Bylą pralaimėjome, nes, anot mūsų teismų, neturime teisės ginti kultūros paveldo. Liūdniausia, kad Vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisminę praktiką, todėl kiti teismai, remdamiesi šiuo sprendimu, į tai net nesigilina ir atmeta kitus viešąjį interesą bandančius ginti ieškinius, ypač susijusius su kultūros paveldu. Kiek žinau, ar ne aštuoni tokie atvejai jau buvo", - kalba Žvėryno bendruomenės narys Vytautas Damaševičius.
Teismas atmetė
Nematydami kito būdo, visuomenininkai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami jo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ne tik dėl Konvencijos vertimo netikslumų, bet ir dėl ES reglamentų lietuvių kalba neatitikimo minėtiems reglamentams kitomis ES kalbomis - anglų, prancūzų, ispanų ir kitomis. Tačiau teismas atmetė prašymą konstatuodamas, kad nekyla ginčo dėl lietuviškame vertime vartojamų sąvokų.
"Mums nenurodė jokių prašymo atmetimo motyvų. Todėl liko neaišku, kuo remdamasis teismas, neturėdamas specialių filologinių žinių, nustatė Orhuso konvencijos vertimo atitikimą originalui anglų ir prancūzų kalbomis bei minėtų ES reglamentų skirtingomis ES oficialiomis kalbomis tapatumą", - stebisi P.Markevičius.