Pagrindinė lietuviškų maisto produktų didmenininkė – jau penkerius metus veikianti kompanija „Lituanica“. Jos bazėje Rytų Londone, Barkingo rajone, glaudžiasi ir lietuviškomis knygomis, muzika bei filmais prekiaujanti bendrovė „Knygnešys“. Ne itin toli – Niūheme įsikūrusi kita lietuvių kompanija, užsiimanti didmenine prekyba, – „Lignesa Foods“.
Verslą pradėjo nuo Airijos
„Lituanicą“ galima vadinti lietuviškų gaminių į išeivių pamėgtas salų valstybes – Airiją ir Didžiąją Britaniją pioniere. Pirmasis bendrovės sandėlis duris atvėrė 2002 m. pradžioje Dubline, po metų – Londone. Rolandas Sakauskas, pradėjęs verstis didmenine prekyba lietuviškais maisto produktais Airijoje, įsivažiavusį verslą paliko sesers šeimai, o pats atvyko į gretimą šalį viską pradėti nuo nulio.
Dėl didėjančios maisto iš Rytų Europos paklausos „Lituanica" prieš kurį laiką persikraustė į naują – didesnę bazę. Senoji naudojama kaip pagalbinis sandėlis. Kaip DELFI pasakojo verslininkas, Dubline veikianti bazė – dar didesnė nei Londono. Mat Airijoje kompanija turi net 16 mažmeninės prekybos parduotuvių, o Didžiosios Britanijos sostinėje – penkias.
„Lituanica“ lietuviškais produktais taip pat aprūpina apie 280 Jungtinėje Karalystėje ir apie 200 Airijoje veikiančių parduotuvių. Anot R. Sakausko, jos priklauso ne tik išeiviams iš mūsų šalies, tačiau ir anglams, indams, pakistaniečiams, turkams. Iš Lietuvos vežamais gaminiais domisi įvairių tautybių verslininkai, prekiaujantys didmiesčių rajonuose ar miesteliuose, kur gyvena daugiau lietuvių.
Tiesa, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos sostinės centre netoli London Bridž įsikūrusioje „Lituanicos“ parduotuvėje septyni iš dešimties pirkėjų būna britai. Į šią parduotuvę dažniausiai užsuka aplinkinių biurų darbuotojai.
Kitose parduotuvėse taip pat mielai lankosi ne tik naujieji ir senosios kartos išeiviai, bet ir anglai. Šie, R. Sakausko teigimu, dažnai ieško sūrelių, jogurto, silkės su įvairiais padažais.
Britanijoje prekės „atpinga“
„Lituanica“ prekes gabena ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos, kur gaminama nemažai rusiškų produktų, Norvegijos, Belgijos, Rumunijos, Bulgarijos.
Tam kompanija nuo pat veiklos pradžios samdo vieną transporto bendrovę. Balandžio pabaigoje „Lituanica“ planuoja Lietuvoje atidaryti distribucijos centrą, į kurį bus atgabenami produktai, o iš jo keliaus į užsienį.
Maždaug 95 proc. kompanijos asortimento sudaro maistas – mėsa, žuvis, duona, pieno produktai, konservai, prieskoniai, saldumynai, vaistažolių arbatos, gaivieji gėrimai, alus, kiti gaminiai. Likusią dalį – spauda, neseniai pradėti vežti ir jau neblogai perkami šampūnai, prausikliai, kitos higienos priemonės.
Pasak R. Sakausko, nemaža dalis prekių, net pasiekusios Didžiąją Britaniją, būna pigesnės nei mūsų šalies parduotuvėse.
„Jau antrą savaitę esu Lietuvoje ir darosi baisu – kaip čia pragyvena žmonės? Kažkoks absurdas. Štai užėjęs papietauti pastebėjau, kad mineralinio vandens „Evian“ buteliukas kainuoja 5 litus, o pas mus – 30 pensų (apie 1,3 lito). Gerai lietuviai gyvena…“ – ironizavo verslininkas.
Maždaug 50 darbuotojų vien Didžiojoje Britanijoje turinti „Lituanica“, kaip spėjo R. Sakauskas, užima apie keturis penktadalius rinkos.
Kai kurios nedidelės parduotuvės, anot pašnekovo, turi savo tiekėjus, kurie prekes jiems gabena, pavyzdžiui, autobusiukais.
Neveža tik trumpai galiojančių prekių
Gegužę bus dveji metai, kai veikia didmenine prekyba maisto produktais ir kitais gaminiais besiverčianti kompanija „Lignesa Foods“. Ši bendrovė, antroji lietuviškų produktų importo į Didžiąją Britaniją rinkos žaidėja, buvo tiesioginė lietuviško kapitalo investicija.
Tauragės rajone įsikūrusi žuvies perdirbimo įmonė „Lignesa“, nusprendusi plėstis į Vakarus, pasirinko Didžiąją Britaniją, kur gyvena mažiausiai 100 tūkst. išeivių iš Lietuvos.
Kaip DELFI pasakojo „Lignesa Foods“ vadovas Žilvinas Urbutis, pirmiausia planuota tiekti tik žuvies produktus, tačiau pamačius, kad yra ir kitų gaminių – mėsos, pieno, duonos – poreikis, veiklos sritis išsiplėtė.
Šiuo metu bendrovė į Didžiąją Britaniją veža 3-3,5 tūkst. pavadinimų įvairių maisto produktų – nuo mineralinio vandens iki silkės. Tarp jų nėra tik labai specifinių gaminių, kurių galiojimo laikas trumpas, pavyzdžiui, kai kurių pieno produktų, todėl tenka gabenti tik termiškai apdorotą pieną. Produktai vežami daugiausia iš Lietuvos, bet yra ir latvių, lenkų produkcijos.
Dauguma prekių perkamos tiesiai iš gamintojų, kai kurios – iš tarpininkų, mat taip pigiau. Produktai iš visos Lietuvos suvežami į sandėlį „Lignesos“ teritorijoje, o iš ten sunkvežimiais keliauja į Londone įrengtą bazę.
Bendrovės „Lignesa Foods“ klientai yra maždaug 200 parduotuvių, veikiančių įvairiose šalies vietose – nuo Londono iki Škotijos. Du trečdaliai šių parduotuvių, Ž. Urbučio teigimu, yra įkurtos lietuvių, kitų šeimininkai – lenkai, rusai, britai. Lietuviškus produktus mielai perka vietos gyventojai, vėliau juos parduodantys turguje.
„Neseniai buvo atvykęs vienas klientas, tikras britas, neturintis jokių ryšių su Lietuva, bet mūsų dėka atradęs lietuvišką maistą. Jis pasakojo, kad itin išaugo kiaulių ausų pardavimas, mat šiuo produktu itin susidomėjo kinai“, - kalbėjo kompanijos vadovas.
Pernai silkės su lietuviška grietine, svogūnais ir karštomis bulvėmis buvo galima paskanauti ir Londone veikiančiuose indų restoranuose „Cafe Spice Namaste“.
Užsimoję dar labiau plėstis
Pagrindinei šios bendrovės konkurentei „Lituanicai“ tenka didesnė rinkos dalis. Anot Ž. Urbučio, jo vadovaujamos bendrovės privalumas – didesnė žuvies produktų įvairovė. Kai kurie gaminiai, sukrauti bendrovės sandėlyje, kainuoja tiek pat kiek Lietuvoje ar dar mažiau.
Verslininkas negalėjo išskirti nė vienos maisto produktų grupės, kuri būtų perkama aktyviau už kitas. Tačiau pirkėjo paveikslą jis sakė jau susidaręs.
„Žmonėms svarbu kaina, kokybė, net tam tikri lingvistiniai dalykai. Britanija turi senas tradicijas, mūsų žmonės sunkiai adaptuojasi. Daugelis emigrantų, ypač vyresnioji karta, prasčiau kalba angliškai, todėl jaučiasi nepilnaverčiai, - kalbėjo pašnekovas. – O mes esame lietuvybės sala. Pirkdami pažįstamus maisto produktus su lietuviškomis etiketėmis jie pasijunta psichologiškai geriau. O jei dar ateina į lietuvišką parduotuvę ir randa lietuviškos spaudos…“
Iš viso „Lignesa Foods“ turi septynis darbuotojus lietuvius. Kiek bendrovei, užsimojusiai plėsti verslą į Didžiąją Britaniją, teko investuoti, Ž. Urbutis neatskleidė, tačiau neslėpė, kad suma viršijo planuotą. Be to, teko perprasti kitokią verslo kultūrą, gauti įvairius leidimus, apie kuriuos sėdint Lietuvoje sunku nutuokti.
Paklaustas, gal plėstis Lietuvoje apsimokėtų labiau, verslininkas sakė, jog viskas priklauso nuo planų. „Lignesa“ buvo užsibrėžusi įsitvirtinti Europos Sąjungos rinkoje. Jungtinė Karalystė yra pakankamai didelė šalis, be to, čia gyvena nemažai lietuvių.
„Praėjo dar nedaug laiko, kad visiškai įsitvirtintume rinkoje, bet kol kas Lietuvai gėdos nepadarėme, - pažymėjo Ž. Urbutis. – Šiuo metu matome perspektyvą, norisi plėstis. Žinoma, yra šalutinių faktorių. Krenta svaro kursas – dar pernai rudenį jis kainavo per 5 litus, o dabar – tik puspenkto. Dėl to teko pakelti kainas, juolab kad maistas ir Lietuvoje brangsta. Pirkėjai natūraliai į tai reaguoja neigiamai“.
Knygų nereikia važiuoti į Lietuvą
Jau kurį laiką verslininkai į Didžiąją Britaniją gabena ne tik dešrą, silkę ir juodą duoną, bet ir Lietuvoje išleistas knygas: nuo vadovėlių iki Biblijos.
Kol kas vienintelis lietuviškas knygynas Didžiojoje Britanijoje „Knygnešys“ įsikūręs „Lituanicos“ bazėje. Čia atkeliauti nepatingėję išeiviai gali įsigyti ir skaitinių, ir kompaktinių plokštelių ar DVD su įvairiais filmais.
Tačiau didelė dalis knygų, kaip ir maisto produktai, iškeliauja į parduotuves. Be to, jas galima užsisakyti internetu. Knygyno šeimininkai juokiasi esantys lyg šiuolaikiniai knygnešiai, mat skaitinius ne tik atgabena iš Lietuvos, bet ir, britų paštui sustreikavus, nuveža į namus ar mieste atiduoda tiesiai į užsakovo rankas.