Darbo grupės pasiektas susitarimas pramintas kompromisiniu ir gan kritiškai įvertintas tiek Lietuvos, tiek išeivijos spaudoje. Jau dabar akivaizdu, kad liko nuskriausti JAV, Kanados ir daugybės kitų šalių lietuviai, mat Pilietybės įstatymo pataisų projekte nustatyti šeši išskirtiniai atvejai, kuomet galima dviguba pilietybė, paliko juos „ant ledo“.

Užvakar, balandžio 1 dieną, Seimą pasiekė šios darbo grupės parengtas įstatymo projektas. Tiesa, kai kurie darbo grupės nariai (parlamentarai Gintaras Steponavičius ir Laima Mogenienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) generalinis direktorius Antanas Petrauskas) įregistravo atskirą nuomonę dėl pilietybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.

„Kad ši grupė sukurta ne problemai spręsti, o priešingai apginti KT skandalingą sprendimą buvo aišku iškart pamačius grupės sudėtį. Dabar jau buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris, matyt, per kai kuriuos Seime įtakingus socialdemokratus pasistengė į ją įtraukti įvairių keisčiausių teisininkų, kurių niekas net nėra girdėjęs. Paaiškėjo, kad tai KT ir jo vadovui lojalūs įvairūs doktorantai, kurių tikslas buvo visais būdais priešintis pilietybės išsaugojimui. Tai senas ir primityvus kai kurių Seimo vadovų veikimo būdas,“ – aiškino Lietuvos radijo žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus.

Grupės darbo principų ir juolab galutinio rezultato nesuprato ir PLB valdybos pirmininkė Regina Narušienė.

„Darbo grupė veikė man nepažįstama būdu. – sakė ji - Nebuvo svarstomi Lietuvos interesai, nebuvo diskutuojama ko reikia Lietuvos gerovei. Grupės nariams net nebuvo įdomu kaip mūsų kaimynai sprendžia šį reikalą. Mažos daugumos buvo griežtas nusiteikimas - kiek daugiau galima sumažinti galimybę užsienio lietuviams išsaugoti Lietuvos pilietybę, jų prigimtinę teisę. Kaip priežastį tokios nuomonės jie citavo KT nutarimą. Netikiu, kad dauguma šios grupės narių studijavo KT nutarimą ar jį suprato. Laimei, buvo gerai situacijoje susigaudančių asmenų, kurie daug padėjo sukuriant tas sutartas išimtis.“

Prezidento visuomeninis patarėjas, buvęs Amerikos lietuvis Leonas Narbutis mano, kad problemos ištakos prasidėjo dar KT, o ne Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje.

„Nemanau, kad šiandiena reikėtų akcentuoti Pilietybės darbo grupės atliktą darbą kaip padarytą skriaudą užsienyje gyvenantiems lietuviams. Skriauda, kurią mūsų tėvynainiai patyrė, buvo KT „nuopelnas“ - jų interpretacija ką reiškia mūsų Konstitucijos 12 straipsnyje žodžiai „atskiras atvejis“. O kad tie darbo grupės nariai, kurie svarstydami Pilietybes įstatymo pataisas, labai vangiai interpretavo atskirus atvejus, suteikiančius galimybę užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įgyti kitos valstybės pilietybę, iš tiesų nusipelnė kritikos dėl savo trumparegiškumo.“ – kalbėjo L.Narbutis. Pasak jo, naujosios pataisos yra tik pirmas žingsnis bandant įteisinti atskirus dvigubos pilietybės atvejus, nepažeidžiant 2006 metų lapkričio 13 dienos KT nutarimo. Vėliau tos pataisos dar bus svarstomos komitetuose. O juk šio Seimo kadencija baigiasi jau netrukus, nes nauji rinkimai įvyks jau rudenį, tad abejotina ar šios kadencijos parlamentas apskritai suspės kaip nors išspręsti dvigubos pilietybės problemą.

Dienraštyje „Lietuvos žinios“ aptikau minėtos darbo grupės vadovo parlamentaro Armino Lydekos pasakymą, kad kol kas svarbiausia pasirūpinti Ispanijos, Airijos ir Didžiosios Britanijos lietuviais (Pilietybės įstatymo pataisos numato, kad Lietuvos ir kitos šalies pilietybę gali turėti Europos Sąjungos (ES) valstybėse gyvenantys lietuviai). Tačiau tokia mintis gali skambėti taip, tarsi kitų šalių lietuviai laikomi kažkokiais antrarūšiais.

„Gal tokiu būdu bandoma, kaip dažnai būdinga Lietuvos politikams, priešinti žmones tarpusavyje, skaičiuojant, kad į šias šalis daugiausia atvykusiųjų yra „trečiabangiai“. Seimo narys A. Lydeka turėtų suprasti, kad visi lietuviai lygūs nesvarbu į kurią šalį atvykę ar kuriai politinei partijai priklauso.“ – kalbėjo T.Dapkus.

Visgi kalbėdamas lietuviams.com parlamentaras A.Lydeka pabrėžė, jog jis mano, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai turi vienodą teisę išsaugoti Lietuvos pilietybę. „Taip buvo numatyta ir senajame Pilietybes įstatyme, kurio autorius aš ir esu. Deja, KT nusprendė, kad toks įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir būtina siaurinti asmenų ratą galinčių turėti dvigubą pilietybę.“ – kalbėjo A.Lydeka.

Nors parlamentaro manymu, ES yra tarsi konfederacija ir todėl įmanomas dvigubos pilietybės principas, tačiau ES šalyse gyvenančių lietuvių išskyrimas labiau panašus į geografinį skirstymą. Negi geografija gali apspręsti žmogaus lietuviškumą? „Kartu su keliais kitais parlamentarais siūlome į šią nuostatą įtraukti ir NATO šalis, nes tiek ES, tiek NATO turi būti traktuojamos kaip lygiavertės organizacijos - tai pabrėžiama ir svarbiuose valstybės dokumentuose. Taip būtų praplėstas šalių ratas ir įtrauktos svarbios šalys – JAV bei Kanada.“ – aiškino Seimo narė, bendros Seimo ir PLB komisijos pirmininkė L.Mogenienė.

Panašios nuomonės yra ir PLB valdybos pirmininkė R.Narušienė. „Darbo grupės vadas A.Lydeka spaudai teigė, jog darbo grupė nematė galimybės susieti gynybiniu principu sudarytos organizacijos (NATO) ir pilietybės klausimo. Lietuva yra ir ES, ir NATO narė, su kuriomis ji yra pasirašiusi tarptautinę sutartį. NATO kraštai garantuoja Lietuvai nepriklausomybės tęstinumą. ES yra ekonominė sąjunga. Ar pinigai pasidarė svarbesni negu nepriklausomybė ir laisvė? Lietuva dar turi ir turės grėsmę keliančių kaimynų. O NATO yra įsipareigojusi ją ginti nuo mūsų priešų. Kada JAV ar Kanada tapo mūsų priešais?“ – savo mintis dėstė Amerikoje gyvenanti PLB vadovė.

Prezidento visuomeninis patarėjas L.Narbutis sakė, jog „kai kurie darbo grupės nariai labai siaurai interpretavo KT nutarimą, neatsižvelgdami į daromą žalą lietuvių tautai, o savo asmenišką mąstyseną pridengdami KT neklaidingumo principu. Darbo grupėje buvo visiškai neatsižvelgta į kitų Lietuvos institucijų, pavyzdžiui Prezidento išsakytas mintis šiuo klausimu, kad: „Dviguba pilietybė mūsų mažoje tautoje, kuri šitaip naikinta, išbarstyta, išžudyta, kaip tik sudarytų galimybę išlaikyti kuo daugiau žmonių, kurie nori išlikti tuo, kuo jie yra...“

Tačiau politikos apžvalgininkas ir Lietuvos radijo žurnalistas T.Dapkus lietuviams.com išreiškė nuostabą: „Keista, kad prezidentas Valdas Adamkus tik viešai šneka remiąs pilietybės klausimą, tačiau nepateikia Seimui jokio įstatymo projekto. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę prezidentas juk turi.“

Parlamentarė L.Mogenienė džiaugėsi bent jau tuo, kad jos siūlymu į įstatymo projektą pavyko įtraukti nuostatą, pagal kurią bus suteikta galimybė turėti dvigubą pilietybę asmenims, kurie pateikė prašymus iki KT nutarimo paskelbimo. Tokie piliečiai oficialiai kreipėsi į atsakingą instituciją, neretai yra pateikę visus reikiamus dokumentus (laiko ir finansinių resursų sąnaudos), kad jiems būtų grąžinta ar suteikta pilietybė, tačiau dėl didelio Migracijos departamento darbo krūvio, įstatymų kaitos jiems nespėta oficialiai išduoti piliečio paso iki KT nutarimo paskelbimo.

Tačiau ji apgailestavo, kad siūlomame projekte neliko nuostatos, jog dokumentus dėl pilietybės gali priimti įgaliotas Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas. „Tai smarkiai palengvindavo tolimiausiuose kraštuose gyvenančių tautiečių (pvz. Sibire ar Kanadoje) galimybes sutvarkyti savo pilietybės reikalus, nes konsulinių atstovybių nėra daug ir žmonėms reikia asmeniškai vykti į konsulatus iš labai toli.“ – kalbėjo L.Mogenienė.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis bei vaikas yra brangiausias turtas tautos. Nei iš vieno lietuvio neturėtumėm atimti jo prigimtinės teisės. Turime suprasti, jog mūsų tauta yra tautine tauta, ne pilietinė tauta. Lietuvių tauta sukūrė Lietuvos valstybę Lietuvos žemėje, puoselėdama Lietuvos tautinę santarvę.“ – kalbėjo pasaulio lietuvius atstovaujanti R.Narušienė.

Jai atliepė ir L.Mogenienė. „Mano nuomone, Lietuvai yra svarbus kiekvienas lietuvis. Ir nesvarbu, kur jis gyventų – Ispanijoje, Airijoje, JAV ar N. Zelandijoje, Australijoje – turėtų turėti teisę gauti dvigubą pilietybę. Vis dėlto, įtraukti į įstatymą visas šias šalis darbo grupė nesiryžo, nes daugumos grupės narių nuomone, jei KT imtųsi vėl svarstyti naujojo įstatymo konstituciškumą, būtų nustatyti tie patys pažeidimai kaip ir prieš pusantrų metų.“ – darbo grupės veikimo principus ir savo nuostatas aiškino Seimo narė.

Visgi T.Dapkus siūlo neparasti vilties ir sako, kad taškas dar nėra padėtas. „Turi būti parengtas rimtas įstatymo projektas. Manau, tokį pasiūlys PLB ir įregistruotas šią problemą norinčių išspręsti Seimo narių. Tada jau bus išbandymas Seimui ir politinėms partijoms, kurios balsavimu ir parodys kas remia, o kas ne pilietybės išsaugojimą.“ – pabrėžė jis.

Priešingai nei pavyzdžiui airiai, lietuviai net ir negyvendami Lietuvoje, bet turėdami lietuviškus pasus gali balsuoti mūsų Tėvynėje vykstančiuose rinkimuose. Tad pasinaudodami rinkimų teise tautiečiai (žinoma, tik tie, kurie turi Lietuvos pilietybę) gali išreikšti savo nuomonę apie politikus – tiek apie tuos, kurie padeda, tiek apie tuos, kurie kenkia dvigubos pilietybės principo įtvirtinimui.