Su būsimu vyru portugalu S. Majutė susipažino Taizė bendruomenėje Prancūzijoje. Už jo ištekėjusi, moteris Vilniuje paliko darbą, artimuosius ir atvyko gyventi į Porto. „Mama reagavo, kaip tikriausiai reaguotų visos mamos, – sunku skirtis. Likę šeimos nariai sakė: „nenumirei, sugrįši“, - prisimena S. Majutė.

Porto ji įsidarbino gide „Taylor‘s“ portveino kompanijoje. Kas dieną turistams lietuvė aiškina, kuo skiriasi vienas ar kitas vynas, veda į rūsius, kuriuose didžiulėse statinėse bręsta Porto pasididžiavimas.

Ieškant darbo „Taylor‘s“ pasirodė esanti vienintelė kompanija, nereikalavusi mokėti portugališkai – anglų kalbos studijas baigusi S. Majutė portugališkai tuomet beveik nemokėjo. Suprasti, ką kalba žmonės, prireikė kelių mėnesių. Kalbos mokymąsi lengvino tai, kad daug portugališkų žodžių panašūs į angliškus.

Anot pašnekovės, portugalai visada pašiepia akcentą – nesvarbu, iš kurios šalies bebūtum. Be to, angliškai kalba tik jaunimas, tad, nori nenori, kalbą išmokti tenka. Pašnekovė neslepia, kad būnant 36-ių, svečioje šalyje adaptuotis buvę sunku. Mat jei turistas gali nemokėti kalbos, nežinoti, kaip elgtis, jiems padeda žmonės, tai pradėjus gyventi viską tenka daryti pačiam.

Pasitvirtino meksikietiški serialai

Prieš ištekėdama S. Majutė Portugalijoje lankėsi dukart. „Jau tuomet man Portugalija atrodė vienintele šalimi, kurioje galėčiau gyventi ir jaustis taip, kaip namuose Lietuvoje. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad tai tebuvo turistinis įspūdis – šiandien mano įspūdis kitoks“, - sakė S. Majutė.

Tačiau, pasak jos, įspūdis pasikeitė ne dėl to, kad Portugalijoje būtų kažkas blogai. „Čia tiek skirtingų kultūrų, kad sunku prisitaikyti. Atvažiavus iš kitos kultūros, prisitaikyti prie skirtumų ir adaptuotis labai sunku psichologiškai“, - aiškina S. Majutė.

„Kai anksčiau žiūrėdavome meksikietiškus serialus, „Vergę Izaurą“, visada stebėdavausi, kam taip padidinti, hiperbolizuoti – niekas nepatikės, taip gyvenime nebūna. Kai atvažiavau čia, supratau, jog būna. Ir tie filmai atspindi realybę“, - sakė pašnekovė.

Nepraneša tikslaus laiko

„Portugalai – neskubantys, kai reikia skubėti, ir skubantys, kai nereikia skubėti“, - atsako lietuvaitė, paklausta, kaip apibūdintų portugalų charakterį. Šį bruožą, pasak jos, paaiškinti sunku.

Tuo tarpu lietuviai, anot jos, ramūs spręsdami bet kokią problemą - jie žino, kad vienaip ar kitaip problemą išspręsti turi. Kai reikia spręsti problemas, portugalai pradeda panikuoti, tarškėti, bėgioti, nors nuo to problemos nesisprendžia.

Be to, lietuviai punktualūs. „Tuo tarpu Portugalijoje net anonsuodami filmą nesako valandų – jie nurodyto laiko nesilaiko. Jeigu parašyta, kad filmas prasidės antrą popiet, tai jis gali prasidėti ketvirtą. Jie sako „šiandien po pietų“, - aiškino S. Majutė.

Anot jos, atvykęs iš svečios šalies į Portugaliją blogai nesijauti, portugalai specialiai nediskriminuoja. „Kur lietuvis nutylės, nepasakys, portugalas visada pasakys. Kas širdyje – tas ant liežuvio, ar gera, ar bloga. Pavyzdžiui, jie gali tiesiai pasakyti „kaip tu baisiai šiandien atrodai“ arba „kokias čia kelnes šiandien užsimovei“, - pasakojo Portugalijoje gyvenanti lietuvė.

Pačių portugalų toks atvirumas nežeidžia, tačiau lietuvaitė iš pradžių dėl to jausdavosi keistai.

Pasiilgo lietuviškos duonos

S. Majutė su vyru augina aštuonerių metų sūnų Markų Antaną. Ji su sūnumi tešnekanti lietuviškai.

„Nors gyvenu Portugalijoje, man niekur nėra geriau kaip Lietuvoje. Netgi jei aš matau, kad Lietuvoje kažkas blogiau nei Portugalijoje, man vis tiek geriau, nes tai mano – aš žinau, kaip tai išspręsti. Tiesiog jaučiuosi namuose“, - kalbėjo S. Majutė.

O Portugalijoje, pasak jos, gražus oras, daug gėlių, puiki gamta ir maistas. S. Majutė sako, kad portugališko maisto su lietuvišku nepalyginsi, tačiau ji čia pasigenda sūrio, grietinės, lietuviškos duonos. O štai sūnui lietuviški produktai jau atrodo bjaurūs.

Lietuvė teigia, kad Porto labai gražus iš tolo, ypač iš Gajos pusės. Tačiau mieste matyti ir daug apleistų, sugriuvusių pastatų. „Prie to neprisideda ir pačių portugalų kultūra viską mesti ant žemės“, - pietiečiams įgelia S. Majutė.

Ji nesiryžo lyginti, kur – Lietuvoje ar Portugalijoje – žmonės gyvena geriau. Pasak S. Majutės, žiūrint į bendrą vaizdą atrodo, kad žmonės geriau gyvena Portugalijoje. Tačiau ji pati Lietuvoje ekonomiškai gyvenusi geriau nei atvykusi į Portugaliją.

Žino E. Jankauską

Porto S. Majutė lietuvių sutinka nedaug. Ji žino Lietuvos ambasadoje dirbančius žmones, viena lietuvė moteris anksčiau gyveno Porto. Dirbdama gide, moteris kartais susiduria su lietuviais turistais.

Tačiau, pasak jos, išvažiavęs iš Lietuvos tautiečius pažįsti daug daugiau. Mat jei gyvendamas Lietuvoje bendrauji tik su savo rato žmonėmis, tai išvykus bandai „kabintis“ už kiekvieno lietuvio – juk riša bendra kalba. Tada ir Lietuvą pamatai visai kitokią.

Nemažai portugalų apie Lietuvą nebūna girdėję, kiti žino, kad šalis prie Baltijos jūros, buvusi SSRS dalis. Tačiau S. Majutė pastebi, kad lygiai taip pat mažai lietuviai žino apie Portugaliją.

„Būna, ateina su nuostatomis „a, čia Jankauskas, iš Lietuvos (Edgaras Jankauskas keletą metų žaidė „Porto“ klube – DELFI). Jis prieš tai kurs nors žaidė?“ Aš atsakydavau, kad jei būtų kur nors anksčiau žaidęs, Portugalijoje nežaistų. Mes čia siunčiame naujokus“, - pasakojo S. Majutė.

Už portugalų turistus Lietuvos Turizmo departamentas turėtų dėkoti S. Majutės sūnui Markui Antanui. Vaikas Porto lanko baletą. „Vienos kartu baletą lankančios mergaitės tėvai ir močiutė važiavo į Lietuvą vien todėl, jog pažiūrėtų, iš kur jis yra. Norėjo pažiūrėti, kas ši šalis, iš kurios mes esame“, - prisiminė S. Majutė.

Svajonė – grįžti į Lietuvą

„Mano svajonė – grįžti į Lietuvą. Bet kai atsiranda šeima, sunku visa tai padaryti“, - sakė S. Majutė. Aplankyti Lietuvoje likusią šeimą ji stengiasi kasmet.

Kartą ji kalbėjo su Kembridže studijavusiu lietuviu. Kadangi Jungtinė Karalystė vaikinui nepatiko, šis važiavo laimės ieškoti į JAV. „Sakau, niekur tu nevažiuok. Tavo problema – mano problema. Tau blogai ne dėl to, kad čia Anglija ar JAV, tau bus blogai, kur benuvažiuosi. Tau blogai, nes esi ne savo šalyje. Tu jauti diskomfortą, nes kultūra, kalba ne tavo. Kad jaustum šalį, toje šalyje turi užaugti“, - kalbėjo S. Majutė.

Pasak jos, svečioje šalyje gali žinoti šios dienos realybę, tačiau nieko daugiau – nesijauti laisvas interpretuoti gyvenimo. Juk bendraudamas turi suprasti kad ir užuominas. Tačiau S. Majutė atkreipia dėmesį, kad yra ir tokių, kurie gerai jaučiasi užsitikrinę finansinę gerovę.