Per slaptą balsavimą jų kandidatūroms pritarė atitinkamai 100, 75 ir 86 parlamentarai. Prieš jų kandidatūras balsavo 9, 34 ir 22 politikai.

Antradienio posėdyje kalbėję Seimo nariai didelių priekaištų pretendentams neišsakė. Pavyzdžiui, žinomas konstitucinės teisės specialistas E. Šileikis, anot socialdemokrato Česlovo Juršėno, garsėja originaliomis, „nesušukuotomis mintimis“, kiti kandidatai yra administracinės ir baudžiamosios teisės specialistai.

Nuo apkaltos buvusiam prezidentui Rolandui Paksui laikų kritika KT atžvilgiu garsėjančių „tvarkiečių“ seniūnas Valentinas Mazuronis vylėsi, kad naujieji teisėjai „šiek tiek pataisys šios institucijos prestižą, kuris pastaruoju metu ganėtinai pašlijęs“.

Tuo tarpu konservatorius Rytas Kupčinskas įspėjo balsuosiantis prieš A. Taminsko kandidatūrą, mat šis esą nepakankamai sėkmingai dirbo Seimo kontrolieriumi.

Prieš balsavimą Č. Juršėnas taip pat įregistravo Konstitucinio Teismo įstatymo pataisas, kuriomis pasiūlyta įteisinti KT teisėjų, nesutinkančių su bendru sprendimu, atskirąją nuomonę. „Ji suteiks laisvės kūrybingiausiems ir drąsiausiems teisėjams, padės plėtoti konstitucinę doktriną“, - tvirtino jis.

Nauji KT teisėjai paskirti, kadangi kovą baigiasi jo pirmininko Egidijaus Kūrio ir teisėjų Vytauto Sinkevičiaus bei Stasio Stačioko kadencijos.

Naujuoju KT pirmininku, kaip neoficialiai kalbama, gali tapti vienas iš anksčiau paskirtų teisėjų.

Prezidento pasirinkimas – profesorius

40-mečio Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus E. Šileikio kandidatūrą pasiūlė prezidentas Valdas Adamkus.

Jis baigė teisę VU, magistro diplomą gavo ir daktaro disertaciją rašė Frankfurto prie Maino universitete.

E. Šileikis dar 1990 m. vasarą pradėjo dirbti stažuotoju VU Teisės fakultete. 1996-aisiais jis tapo fakulteto prodekanu. Vėliau ilgiau nei metus E. Šileikis dirbo Seimo kanceliarijos Teisės skyriaus patarėju, daugiau nei pusantrų metų – Vyriausybės kanceliarijos patarėju viešojo administravimo klausimais.

2002 m. jis tapo VU Teisės fakulteto docentu, o nuo 2005 m. yra profesorius. E. Šileikis yra stažavęsis užsienyje, išleidęs kelias monografijas apie konstitucinę teisę, paskelbęs publikacijų teisės klausimais, priklauso teisinių žurnalų „Teisė. Mokslo darbai“ ir „Justitia“ redaktorių kolegijoms.

Vadovavo Seimo kontrolieriams

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas į KT teisėjus pasiūlė A. Taminską. 46-erių teisininkas taip pat baigė VU Teisės fakultetą, yra apgynęs daktaro disertaciją „Nuosavybės teisinių santykių pertvarkymo problemos Lietuvos Respublikoje”.

1993-1994 m. jis dirbo Seimo Valstybės ir teisės komiteto patarėju, vėliau buvo paskirtas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu ir išbuvo šiose pareigose visą kadenciją – iki 1999 m.

Tuomet A. Taminskas tapo Aukštesniojo administracinio teismo teisėju, kitais metais – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Pernai birželį Seimas paskyrė A. Taminską Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Šiose pareigose jis dirbo iki šiol.

Teisininkas nuo 1986 m. dirbo pedagoginį darbą. Jis yra VU Teisės fakulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros docentas.

Rengė Baudžiamojo proceso kodeksą

P. Kuconio kandidatūrą į KT teisėjus pasiūlė LAT pirmininkas Vytautas Greičius.

46-erių VU Teisės fakulteto absolventas prieš daugiau nei du dešimtmečius dirbo to paties fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedroje stažuotoju, vėliau studijavo Maskvos M. Lomonosovo universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, kur 1990 m. apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją „Kriminalistinių klasifikacijų sudarymo ir jų panaudojimo nusikaltimų tyrimo metodikoje problemos". Grįžęs P. Kuconis toliau ėjo įvairias pareigas minėtoje katedroje.

Vėliau jis dirbo Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tardytoju, Lietuvos teismo ekspertizės instituto skyriaus vedėju, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi, VU Teisės fakulteto tarybos sekretoriumi. 1993 m. teisininkui suteiktas docento vardas, nuo 1997 m. yra LAT teisėjas.

2004-aisiais P. Kuconis tapo LAT senato sekretoriumi, po metų – Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos nariu, o vėliau – Teisėjų tarybos nariu.

Teisininkas buvo vienas iš Baudžiamojo proceso kodekso rengėjų, baudžiamojo proceso teisės vadovėlio bendraautorius, paskelbė daugiau nei 25 mokslinių darbų baudžiamojo proceso, nusikaltimų tyrimo metodikos ir teismo ekspertizės klausimais.