Londonas praėjusį dešimtmetį karaliavo kaip pasaulio sostinė, patogiai įsitaisiusi tarp Amerikos ir Tolimųjų Rytų. Dar prieš metus daugiau nei ketvirtis geriausiai pasaulyje apmokamų darbuotojų plušėjo Anglijos sostinėje. Londone veikė 513 investiciniai fondai. Tarptautinių telefoninių skambučių iš ir į Londoną buvo daugiau nei bet kuriame pasaulio mieste. Forbes žurnalas Londoną pavadino “oficialia Vakarų pasaulio milijardierių žaidimų aikštele“.
Apie Londono galią skelbė žymiausi pasaulio leidiniai. Pokyčiai pasaulio ekonomikoje užaugino daugybę naujų turtuolių, ypatingai iš Rusijos, Indijos, Artimųjų Rytų. Vienu dalyku pasaulio turtingiausieji tapo panašūs – noru milijonus leisti Londone. „Forbes“ išvardino visus 23 Londone gyvenančius milijardierius, pabrėždamas, kad tik 12 iš jų yra britų kilmės. Niujorko milijardus skaičiuojančiais Anglijos sostinė nelenkė, tačiau didžioji dauguma Londone gyvenančių plutokratų pasirodė esą amerikiečiai. Na, o turtingiausių priekyje rikiavosi indų kilmės plieno industrijos magnatas Lakshmi Mittalis, skaičiuojantis daugiau nei £9.7 milijardus, ir Romanas Abramovičius, oligarchas iš Rusijos, kurio turtas vertas apie £6 milijardus.
Kartu su į Londoną plūstančiais emigrantais, britų elito sluoksniuose kilo nepasitenkinimas į jų gretas stojančiais svetimšaliais. Britų aristokratų biblija laikomas Tatler žurnalas užprotestavo prieš tai, jog į jų taip mėgstamus priemiesčius plūsta prasimušėliai iš Rusijos, išsipuošę leopardo raštų drabužiais. “Ši “superklasė” lenkia mus, užima geriausias mūsų mokyklas, perka namus, kuriuose dar gyvename ir netgi sumoka, kad taptume jų draugais”, - rašė „Tatler“ redaktorius Geordie Greigas dar birželio mėnesį. Ir ne tik leopardo raštų Londone tuomet padaugėjo. Sostinėje išaugo profesionalių darbuotojų, kurių pajamos viršija £100,000 per metus, skaičius. ”Stipriosios pasaulio šalys tarsi konkuruoja, kuri pritrauks daugiau turtingų rezidentų”, - sako London School of Economics direktorius Tony Traversas.
Milijardieriais, multimilijonieriais, milijonieriais besididžiuojantis Londonas šiandien atsisveikina su daugybe rezidentų. Vasario mėnesį Londono madų savaitė blizgėjo, žavėjo, spindėjo dailiais modeliais. Tačiau tuo pat metu žiniasklaida nuo podiumo nustūmė Londoną. Aukštos kainos, arogancija, nestabilumas, politinė netvarka – tokios priežastys įvardintos diskutuojant, kodėl iš Londono ėmė trauktis didžiausios JAV kompanijos. Pavyzdžiui, JAV madų industrijos gigantai vietoje Londono savo vėliavas žada iškabinti Milane ar Paryžiuje.
Jei seniau, pasibaigus šimtus tūkstančių kainuojančiam vakarėliui, Londone buvo kalbama apie atostogų planus, tai dabar aptariama, kuris pasaulio kraštas tinkamesnis įsigyti naujus namus.
Gal Ženeva? Vienas prancūzas, dirbantis finansų srityje, „The Daily Mail“ prasitarė, kad trauks į Šveicariją. Juk ten, Alpėse, gali dūkti kiek širdis geidžia ir niekas linksmybių neapmokestins milžiniškais mokesčiais. Transportas taip pat patikimesnis, mokyklose bendraujama trimis kalbomis, vaikai po pamokų slidinėja gryname ore ir visi sulaukia šimto metų.
Tuo tarpu amerikiečiai, investicinių fondų vadovai, svajoja parduoti namus Kensingtone ir grįžti į Greenwichą, Konektikuto valstijoje.
Sakoma, kad net buvusi Prancūzijos prezidento žmona Cécilia Sarkozy, galvojusi apie gyvenimą Londone, užrietė nosį drauge su kitais.
Britų ekonomika smuko ir pirmą kartą nuo 1999 metų šalį pralenkė Prancūzija. Kritęs svaro kursas pastūmėjo karalystę į šeštą vietą pasaulyje pagal ekoniminius rodiklius.
Vakarų Londone gyvenančių pažįstamų lietuvių namuose taip pat daugėja dėžučių, lagaminų, supakuotų daiktų. Dvylika metų praleidę JK vasarą jie grįš į Lietuvą. Kylančios kainos, terorizmo grėsmė, krentantis svaro kursas, Gordonas Brownas ar Kenas Livingstoneas gali būti lašeliai perpildantys taurę. Tačiau priežastis kartais paprastesnė: Londonas – miestas, iš kurio išaugama.