Patys studentai sako, kad mieliau mokslus baigtų ir kurį laiką padirbėtų užsienyje. Sityje jau nemažą karjerą pasiekę išeiviai patvirtina, jog studijos užsienyje ir bent poros metų karjera tampa nemažu privalumu ir neįkainojama patirtimi. Iš atokiau gimtinę stebintiems lietuviams atrodo, kad namuose likę tautiečiai nejaučia savotiško alkio, kuris verstų aktyviau konkuruoti darbo rinkoje.

Karjeros galimybės Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo pagrindinė šioje šalyje studijuojančių lietuvių susitikimo tema. Toks renginys šeštadienį surengtas jau antrą kartą. Iš Lietuvos atvykusių studentų, įskaitant doktorantus, Didžiojoje Britanijoje gali būti 5-7 tūkst.

Privalumas – net galimybė patekti į kerlingo rinktinę

„Turiu daug argumentų, kad Lietuva nėra užmirštas kraštas ir prarasta šalis“, - lietuvių jaunimui tvirtino advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN“ vadovaujantis partneris Rolandas Valiūnas.

Jo žodžiais, iš žmogui svarbių motyvų – karjeros galimybių, įdomaus darbo, socialinės aplinkos ir pinigų – tik pastarasis yra ne Lietuvos naudai. Teisininkui tikėtis uždirbti tiek, kiek patyrę šios srities profesionalai gali tikėtis gauti Londone – 400-600 svarų per valandą – nerealu, mat pas mus labiausiai vertinami teisininkai gauna tik 250 eurų.

Tačiau Lietuvoje esą kur kas daugiau galimybių, pavyzdžiui, advokatų kontoroje tapti partneriu, galima dirbti su įdomiais, „fantastiškų pamokų“ suteikiančiais sandoriais.

„Ar nori būti seniūnas Kybartuose, ar Seimo narys Vilniuje? Ar nori būti labai svarbus mažoje kontoroje, ar mažiau svarbus didesnėje? Lietuvoje galite bendrauti su ministrais, premjeru, aktoriais, dainininkais, kas nelabai įmanoma Didžiojoje Britanijoje, - vardijo advokatas. – Socialinė aplinka, jei užmiršime pinigus, duoda dalykų, kurie skatina grįžti“.

Buvęs „VP Market“ ir „Eurovaistinių“ tinklo vadovas I. Staškevičius taip pat pažymėjo, jog vien atlyginimo kriterijumi nereikėtų vadovautis. „Dažnai galvoti apie pinigus yra žalinga, - juokavo jis. – Jei gera karjera reiškia aukštas pareigas didelėje įmonėje, galimybių jos siekti yra“.

„Daug kas nurodo Lietuvos minusą – maža šalis su maža rinka, bet tai turi privalumų, - aiškino verslininkas. – Joje lengviau išsiskirti, pasireikšti lyderiams ir nebūtinai profesinėje veikloje. Sakykime, nėra sunku nusipirkti butą Vilniaus senamiestyje su vaizdu į Gedimino pilį. Nežinau, ar porą metų padirbėjęs specialistas Londone galėtų svajoti apie tokį pirkinį. Yra net realus šansas patekti į nacionalinę kerlingo rinktinę ir atstovauti Lietuvai Vankuveryje ar į golfo komandą. Krepšinyje gal būtų sunkiau… Galų gale lengviau tapti metų vadybininku ar būti kitaip įvertintam“.

I. Staškevičius taip pat neslėpė nusivylimo dabartine situacija Lietuvos aukštojo mokslo srityje ir joje vykdoma reforma. Dėl to esą vertinamos užsienyje įgytos žinios bei patirtis.

Susitikime dalyvavęs žurnalistas ir apžvalgininkas Virginijus Savukynas taip pat kritikavo didelę dalį Lietuvoje dirbančios profesūros (regresas esą ypač pastebimas socialiniuose ir humanitariniuose moksluose), apgailestavo dėl prastai rengiamų mokytojų, kurių dalis apskritai net neina dirbti į mokyklas. savitarpio kovoje, įtakų išlaikymas.

Tačiau Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygaudas Ušackas priminė, jog ir pats, ir kai kurie kiti kalbėjusieji baigė universitetus gimtinėje. „Nemanau, kad esame debilai“, - pusiau juokais teigė jis.

„Išsilavinimas Londone nereiškia, kad žmogus yra motyvuotas ir turi noro dirbti, - pažymėjo R. Valiūnas. – Bet jis turi žinių. Jei prie žinių turite energijos ir motyvacijos, perspektyva Lietuvoje garantuota“.

„Keletas metų užsienyje nekenkia“

Investicinio banko „Credit Suisse“ kapitalo rinkos grupės viceprezidento, „Lithuanian City of London Club“ prezidento Dariaus Daubaro teigimu, negalima visko piešti tik juodomis arba baltomis spalvomis. Esą tik konkrečiu atveju galima pasakyti, ar žmogui verta grįžti į Lietuvą, ar geriau likti užsienyje.

Londone gyvenantis D. Daubaras iš Lietuvos išvažiavo prieš daugiau nei 15 metų, daugiau nei pusę jų praleido JAV ir Lietuvoje nedirbo. Pensilvanijos universiteto Vartono verslo mokykloje jis įgijo verslo administravimo magistro laipsnį, anksčiau karjeros siekė tokiuose bankuose kaip „Merrill Lynch“ ir „Citigroup“, dirbo Niujorke ir Honkonge.

„Esu globalios karjeros atstovas, tačiau niekada nelaikiau savęs emigrantu ir iki šiol turiu lietuvišką pasą“, - tikino jis.

Anot finansininko, karjera tarptautinėje organizacijoje yra investicija į ateitį, suteikia profesinių įgūdžių. Didelės organizacijos yra mobilios, jose lengviau judėti tarp padalinių ar net tarp šalių, dirbama didelėje komandoje.

„Tokioje aplinkoje žmogus auga, bet niekada nevėlu sugrįžti į Lietuvą, aš irgi apie tai galvoju. Visiems būtų geriau, jei lietuviai, įgavę pasaulinės patirties, idėjas įgyvendintų Lietuvoje. Tačiau nuo globalaus pasaulio nepabėgsi ir niekada nepakenkia pora metų geroje organizacijoje“, - kalbėjo D. Daubaras.

Tačiau svečiai iš Lietuvos tikino, kad užsitęsus darbui užsienyje žmonės gerokai atitrūksta ir siekti karjeros gimtinėje tampa nelengva.

Lietuvoje darbuotojai – nepakankamai alkani

Anot didžiausios Europoje alternatyvių investicijų valdymo bendrovės „GLG Partners“ investicijų portfelio valdytojo Žilvino Mečelio, Lietuvoje sunku rasti gerų jaunų buhalterijos ir finansų specialistų, todėl jų tenka ieškoti tarp aukštosios mokyklos „SSE Riga“ absolventų.

„Finansuose, jei nori būti turtingas, reikia viską aukoti. Aš buvau alkanas. Lietuvoje kitoks žmonių požiūris, nėra tokio ažiotažo kaip Volstryte. Ten žmonės alkani ir nori kažko pasiekti, o Vilniuje trūksta motyvacijos. Visi nori kažką pasiekti, nori life style (angl. gyvenimo stiliaus). Kai pradedi karjerą, negali apie tai galvoti“.

Ž. Mačelis, 2003 m. baigęs Pace universitetą Niujorke, dirbo vyriausiuoju analitiku specializuotame komunalinių įmonių fonde „Zimmer Lucas Partners“, o po metų persikėlė į Londoną. Jis vadovauja „GLG Partners“ globalių komunalinių įmonių fondui, apimančiam 2 mlrd. eurų investicijas komunalinėse ir energetikos kompanijose. 2006 m. ir 2007 m. kompanijos Ž. Mačelį įvertino kaip geriausią komunalinių įmonių analitiką Europoje.

„Dabar alkanieji konkuruoja su daugybe nealkanų, o prieš 10-15 metų alkani buvo visi“, - apibendrino R. Valiūnas.

V. Ušackas taip pat pripažino, jog lietuviai jaučia per mažai „alkio“: „Jau baigiame nusiraminti, kad mums viskas sekėsi. Iki šiol Lietuvos sėkmės varomoji jėga buvo alkis. Norėjome turėti nepriklausomą valstybę ir patys jo šeimininkauti, vėliau – būti Vakaruose, tai padėjo derybose su Europos Sąjunga. Dabar to nebeliko. Bus labai sunku, nes yra gana sustabarėjusi politinė sistema. Proveržio kaltininkai bus laisvi, išsilavinę žmonės“.

Planai grįžti atidedami ateičiai

Vėliau per diskusiją studentai domėjosi ne tik kaip galima siekti teisininko karjeros ar atlikti praktiką Lietuvoje, kokio atlyginimo gali tikėtis įvairių sričių specialistai, kiek reikia lėšų žmogui, norinčiam grįžti ir kelis mėnesius ieškoti norimo darbo, bet ir kodėl minėti finansininkai Ameriką išmainė į Europą ar kaip suderinti materialiai pelningą profesiją su šeima.

„Aš iš šito susitikimo daug nesitikiu, - prisipažino I. Staškevičius. – Priėmus sprendimą studijuoti užsienyje, pradėjus dirbti ir įsikūrus reikia ypatingos motyvacijos grįžti“.

Globalios politikos rizikos konsultacijų firmos „Eurasia Group“ asocijuota tyrimų partnerė, Oksfordo universiteto tarptautinių santykių doktorantė Agnia Baranauskaitė, nuo vaikystės nebegyvenanti Lietuvoje, tikino, esą išeivius nuo grįžimo sulaiko kai kurios dabartinės visuomenės ydos.

„Daug žmonių galvotų ir norėtų grįžti, bet nežino, ar bus vienodos karjeros galimybės. Jie abejoja dėl darbo kultūros, nuogąstauja, kad bus vertinami ne pagal sugebėjimus. Lietuvoje yra daugiau korupcijos, darbai labiau skirstomi pagal pažintis. Tačiau kai grįš didesnė masė žmonių, galėsime pakeisti visuomenę“, - kalbėjo anksčiau JAV, dabar – Didžiojoje Britanijoje gyvenanti lietuvė.

„Nežinau, ar grįšiu, - DELFI teigė Londono ekonomikos mokykloje studijuojanti Monika Mačiulytė. – Tai priklausys nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, nuo darbo pasiūlymų. Kol kas norėčiau pagyventi užsienyje, nors gerai žinoti, kad Lietuvoje yra darbo vietų“.

Tuo tarpu toje pačios aukštosios mokyklos studentė vilnietė Laura Narbutaitė pasakojo planuojanti ateityje grįžti. „Tik klausimas, po kelerių metų, - DELFI sakė ji. – Čia yra įspūdingos mokslo galimybės, nauji draugai, galima gauti įdomų darbą, Londonas – daug didesnis miestas. Tačiau Lietuvoje gali nuveikti daugiau įdomių dalykų, jei ką nors padarai Lietuvos labui, būna įvertinama, o čia esi tik mažas varžtelis, viskas tarytum jau atlikta“.

Anot pirmakursės, jos draugai skundžiasi, kad Didžiojoje Britanijoje darbdaviai kur kas aktyviau ieško darbuotojų, norimus samdyti studentus kviečia į aukščiausios klasės viešbučius, siūlo pabendrauti su vadovais. Tuo tarpu Lietuvoje esą trūksta bendradarbiavimo tarp mokslo ir verslo.

Be to, pasak L. Narbutaitės, iš užsienio galima visai kitomis akimis pažvelgti į Lietuvą ir pamatyti keistinų ar iki šiol nepadarytų dalykų. Remdamasi savo įspūdžiais ji su kita Londono ekonomikos mokyklos studente Monika Mačiulyte sukūrė Lietuvos viziją.