Teisės studijas baigusi Vilma neseniai interneto svetainėje darbo.lt pastebėjo skelbimą dėl laisvos juristo vietos privačioje bendrovėje. Vienas iš reikalavimų buvo aukštasis teisinis išsilavinimas, įgytas Vilniaus universitete (VU).
„Mykolo Romerio (MRU) ir Vytauto Didžiojo universitetai taip pat ruošia teisininkus pagal pripažintas programas, išduoda lygiaverčius diplomus, todėl man kilo klausimas, kodėl nurodyta konkreti aukštoji mokykla“, - DELFI pasakojo mergina, prašiusi neminėti jos pavardės.
Anot jos, visiems darbdaviams sugalvojus priimti tik VU baigusius teisininkus, nebūtų prasmės stoti į kitus universitetus. „Kodėl žmonės, baigę, pavyzdžiui, MRU, negali dalyvauti konkurse? Taip dirbtinai apribojamos kitus universitetus baigusių asmenų galimybės konkuruoti darbo rinkoje“, - tvirtino pašnekovė.
Ji pati baigė MRU ir yra įsitikinusi, kad ši aukštoji mokykla teisininkus ruošia ne prasčiau nei kitos. „Man atrodo, kad čia vyksta universitetų kova. Gal darbdaviai yra baigę VU ir pageidauja darbuotojų iš tos pačios aukštosios mokyklos“, - svarstė Vilma.
Mergina pasakojo darbo skelbimą su nurodytu konkrečiu universitetu pastebinti ne pirmą kartą. „Ar tai iš tiesų yra teisėta ir nepažeidžia asmens teisių?“ – tokį klausimą ji uždavė laiške lygių galimybių kontrolierei Aušrinei Burneikienei.
Tyrimo pradėti neleidžia įstatymas
Lygių galimybių įstatyme kalbama apie tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų. Kad darbuotojų atrankos kriterijumi negalėtų būti baigta aukštoji mokykla, čia neužsimenama. Todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba tyrimo dėl minėto atvejo nepradės.
Tačiau A. Burneikienė DELFI pripažino, kad prioriteto suteikimas VU išsilavinimą įgijusiems teisininkams yra subjektyvus.
Tarnybos patarėja Danguolė Grigolovičienė taip pat teigė, kad vertinti darbuotoją vien pagal diplomą išdavusią aukštąją mokyklą nėra gerai. „Reikėtų atsižvelgti į kandidato kvalifikaciją, gebėjimus, patirtį vienoje ar kitoje srityje. Žmonės lieka žmonėmis. Yra gerų, protingų, daug pasiekusių iš abiejų aukštųjų – ir VU, ir MRU“, - kalbėjo ji.
Beje, anot D. Grigolovičienės, jei analogišku būdu teisininko ieškotų valstybinė įstaiga, toks skelbimas galėtų būti vertinamas griežčiau. Ši tarnyba dažnai sulaukia skundų ir dėl profesijos, ir dėl socialinės padėties, gyvenamosios vietos ar kitų dalykų, apie kuriuos nekalbama Lygių galimybių įstatyme.
„Skelbimas ignoruojantis“
MRU studijų prorektorius prof. Justinas Sigitas Pečkaitis teigė nesusiduriantis su atvejais, kad buvę šios aukštosios mokyklos studentai jaustų diskriminaciją ieškodami darbo.
Tačiau, jo manymu, skelbimas su konkretaus universiteto pavadinimu, nors ir nepažeidžia įstatymo, yra „ignoruojantis“ bei rodo „kultūros stoką“: „Mes ieškodami žmonių juk neskelbiame, kad priimame į darbą ekonomistą ar teisininką, baigusį tik Oksfordo universitetą“.
„Kad mes kažkada buvome Policijos akademija, pamirškime. Po to buvo ir Teisės akademija, vėliau – universitetas. Be teisės programų pas mus yra ir kitų. Dabar aprėpiame visas socialinių mokslų studijų kryptis – ekonomiką, sociologiją, politiką, socialinį darbą“, - nenuvertinti iš Policijos akademijos išaugusio MRU siūlė prorektorius.
J. S. Pečkaičio tvirtinimu, šiame universitete studijų programos yra aukščiausio lygio. Tarptautiniai ekspertai jas akreditavo aštuoneriems metams visa apimtimi. MRU esą vykdo tokius reikalavimus, kad jį baigę žmonės gali tapti teisėjais, magistrai doktorantūros studijas tęsia užsienio universitetuose.
„Studijų programos sandaroje milžiniškų skirtumų nėra. Mūsų paruošimo lygis nė kiek ne žemesnis“, - tikino pašnekovas.
„Kandidatai iš kitų universitetų silpnoki“
Minėtą skelbimą internete patalpinusios statybos projektų valdymo bendrovės „BSA Construction“ administravimo ir personalo valdymo direktorė Valerija Vasiliauskienė teigė, kad ieškodami darbuotojų konkrečią aukštąją mokyklą nurodo ne pirmą kartą.
„Turėjome daug kandidatų iš kitų mokslo įstaigų, bet jie, reikia pripažinti, silpnoki. Geriausius specialistus, jei kalbame apie komercinę teisę, ruošia VU“, - DELFI sakė ji.
Tačiau, V. Vasiliauskienės tikinimu, jei dėl darbo kreipiasi pakankamai kvalifikuotas ir tinkamos patirties turintis specialistas, baigęs kitą universitetą, jam nesakoma „ne“.
„Jei būtų „razumnas“, turėtų patirties statybų, komercinėje teisėje, kodėl nepriimti? Bet gaila gaišinti vaikų laiką. Dabar, paskaitęs skelbimą, subėga visas jaunimas…“ - kalbėjo pašnekovė.