Infekcija visam gyvenimui
Herpes virusu užsikrečiama bučiuojantis, jis plinta oro lašeliniu bei tiesioginio kontakto keliu. I.Marčiukaitienės teigimu, virusas į organizmą gali patekti dar vaikystėje ar paauglystėje. HSV1 virusu yra užsikrėtę apie 60–80 proc. visų žmonių. Virusas klastingai tūno organizme ir laukia palankaus momento. Užkratas net gydantis nežūsta. Rimta liga dažnai nelaikoma pūslelinė iš tikrųjų sveikatai gali pakenkti, kartais – ir smarkiai.
Patekusi į vaikų iki 5 metų amžiaus organizmą, infekcija dažniausiai sukelia lūpų pūslelinę arba stomatitą – burnos gleivinės infekciją. Pastaruoju atveju išberia burnos gleivinę, vaikai karščiuoja, atsisako valgyti. Pūslelėms trūkus, atsiveria žaizdelės, todėl kartais prasideda antrinė infekcija. Sergantis vaikas nusilpsta, o ligą įveikti tampa labai sunku.
„Ten, kur herpes sukėlė infekciją, pirmiausia pajuntame perštėjimą, deginimą, o po 5–7 dienų atsiranda ir pūslelės, – primena docentė. – Vėliau, joms trūkus, atsiveria žaizdelė, kuri šlapiuoja. Dėl to gali prisidėti antrinė infekcija. Tada reikia gydyti jau dviejų infekcijų pasekmes“.
Geriausia gydymą pradėti vos tik pajutus pirmuosius požymius. Tada ir gydymas būna efektyviausias.
Vargina bėrimai
HSV2 dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu. Pagrindinis ligos požymis – bėrimai lyties organų srityje. Šiuo virusu Europoje užsikrėtusiųjų yra apie 8–15 proc. Medikai įspėja, kad herpes virusu užsikrėsti galima net ir tada, kai nematyti jokių infekcijos požymių. Baisiausia tai, kad lytinių takų infekcija būsima mama gali apkrėsti savo kūdikį.
„Neretai tiek lytinių takų gleivinėje, tiek ant lūpų ir burnos gleivinėje herpes virusas pūslelines sukelia nuolat, – sako medikė. – Atkryčiai atsiranda nusilpus žmogaus imuninei sistemai, kurią alina peršalimas, lėtinių ligų paūmėjimai, operacijos, fiziologinė būklė (pvz., nėštumas, menstruacijos). Infekcija dažniau išvešėti gali žmogui, kuris nuolat neišsimiega arba nuolat patiria stresą“.
Pasitaiko pacientų, kuriems pūslelinės kartojasi kas mėnesį. Tokiems žmonėms patariama pirmiausia stiprinti imuninę sistemą ir ieškoti priežasčių, kodėl ji nusilpo.
Herpes infekcija tikra bėda tampa ir sergantiesiems alergija (atopiniu dermatitu). Šiai ligai būdinga išsausėjusi oda, kuri neretai būna praradusi apsauginę funkciją, todėl nauja infekcija sukelia kitas ligas. Viena jų – herpinė egzema. Ja gali susirgti tiek vaikai, tiek suaugusieji. Pasak I.Marčiukaitienės, tada infekcija paplinta didesniame odos plote ir būna ne tik ant veido ar lūpų.
Antibiotikai – bejėgiai
Virusinė infekcija ypač pavojinga kūdikiams. Kad būtų išvengta komplikacijų – meningoencefalito, meningito ar inkstų ligų, būtina gydytis. Manyti, kad organizmas pats įveiks ligą, pavojinga. Infekcija dažniausiai puola nusilpusį žmogų.
„Studijų metu negalėjau atsiginti lūpų pūslelinės, – pasakojo gydytoja. – Beveik visuomet buvau nušašusi. Dabar to nėra jau 30 metų. Nieko specialiai nedarau, tačiau, būdama medikė, laikausi tam tikrų mitybos taisyklių, nuolat stiprinu imuninę sistemą“, – sakė I.Marčiukaitienė.
Virusinei infekcijai organizmas jautriausias sezonų pereinamuoju laikotarpiu, kol vyksta prisitaikymo prie besikeičiančių oro sąlygų procesai. I.Marčiukaitienė įspėja, kad ši nebūdinga Lietuvai žiema ypač pavojinga sveikatai.
Pūslelinės galima išvengti tinkamai rengiantis. Svarbu neperkaisti ir nesušalti. Vertėtų pavartoti vitaminų, ypač C preparatų. Juk valgydami atvežtines daržoves ir vaisius, jų gauname nepakankamai. Vitaminų ištekliai senka ir vietinėse daržovėse bei vaisiuose.
I.Marčiukaitienė pabrėžė, kad antibiotikai prieš virusą – bejėgiai. Tik specifiniai vaistai veikia virusinę infekciją. O antibiotikai skiriami bakterijų sukeltoms komplikacijoms įveikti.
