Pasaulyje populiarėjant šunų ir kačių madoms, išskirtinėms jų priežiūros priemonėms, lietuviai vis dar nesiryžta kai kurioms gyvūnams siūlomoms paslaugoms. Specialistai įsitikinę – į JAV ir Rusiją užvaldžiusias mados tendencijas reikia žvelgti atsargiai.

Keičiasi gyvūnų priežiūros kultūra

Vilniuje įsikūrusios gyvūnų kirpyklos „Pet Style“ bendrasavininkė Daiva Medalinskienė pasidžiaugė, kad Lietuvoje žymiai pasikeitė gyvūnų priežiūros kultūra. Anot jos, kirpykloje žymiai išaugo ne tik klientų skaičius, bet ir įsigyjamų prekių asortimentas.

Foto: AFP/Scanpix

Lietuviai savo augintiniams jau perka ne tik šampūnus ir kondicionierius, papildomas šukavimo priemones, bet ir išskirtines, pavyzdžiui, kailiuko lepinimui skirtas kaukes. „Yra klientų, kurie namuose nenori maudyti šuniuko ir reguliariai atveža pas mus,“ – pasakojo ji.

Nebestebina lietuvių ir drabužiais aprengti augintiniai. Pasak D. Medalinskienės, dauguma lietuvių juos gyvūnams perka dėl to, kad nebūtų šalta, vienetinių suknelių užsako retai. Štai žieminis slidinėjimo kombinezonas jau nėra naujiena. Ne vienetiniai drabužėliai salone „Pet Style“ kainuoja nuo 60 iki 250 Lt. Brangiausi - čekiško triušio kailinukai.

Prabangos prekės ir procedūros

Foto: AFP/Scanpix

Pasak D. Medalinskienės, negyvosios jūros mineralų ir molio kaukės, aliejinės, aromaterapijos paslaugos gyvūnams Lietuvoje vis dar daugeliui yra prabangos procedūros, tačiau yra klientų, kurie jomis numylėtinius lepina reguliariai.

Pasak pašnekovės, Italijoje, Rusijoje, San Peterburge spėjęs itin išpopuliarėti šunų „leteniūras“ Lietuvoje kol kas nemadingas, nors tam galimybių yra. Nulakuoti augintinio nagučius specialiu laku šeimininkui kainuotų 20 Lt, tačiau kol kas minėtame salone nei vienas lietuvis to nepageidavo.

Gyvūnams skirti kvepalai į Lietuvą taip pat atkeliavo visai neseniai, tačiau jau patraukė klientų dėmesį. „Aš rekomenduoju geriau guoliuką pakvepinti. Kam reikia tiesiogiai ant kailio purkšti?“, - skeptiškai buvo nusiteikusi salono savininkė.

Klaipėdoje įsikūrusios N. Jurevičienės veterinarijos klinikoje siūlomi prestižinės, aukštos klasės aksesuarai, kurių paprastai gyvūnų prekių parduotuvėse nėra lengva įsigyti.

Pavyzdžiui, iki 100 Lt gali kainuoti už 1,5 km matoma šviečianti apykaklė, skirta daug gamtoje, miške ar pajūryje būnantiems šeimininkams. 500 Lt jums kainuos rankinė, su kuria užsienyje (bei pamažu ir Lietuvoje) leidžiama atsinešti savo augintinius į visuomenines įstaigas.

Vakarinės suknelės – pas dizainerę

Foto: AFP/Scanpix

Jeigu klientas pageidauja įsigyti vakarinę suknelę ar išskirtinius kailinius šuniukui, jie užsakomi pas dizainerius.

Daugiau nei prieš metus kolekciją moterims ir jų augintiniams pristačiusi dizainerė Jurgita Šatienė pasakojo, kad netrukus po šio įvykio buvo pavadinta šunų mados dizainere. Po kolekcijos greitai buvo išpirkti funkcionalūs drabužėliai, skirti žiemai, o vienetinės suknelės vis dar laukia šeimininkų.

Pasak pašnekovės, kurti drabužėlius šunims nėra lengva, nes jų detalės laba mažos, taip pat tenka slėpti siūles, kad neveltų plaukų. Taigi, drabužėlių kaina gali svyruoti nuo 200 iki 500 Lt. Brangiausi buvo lapės kailinukai už pusę tūkstančio litų, kuriuos vienas klientas nupirko pirmuosius.

Nuo to karto tik Jorkšyro terjerams drabužėlius kurianti moteris gauna prašymų sukurti vienetinį darbelį. „Į mane kreipėsi žmonės, norintys rengti ir didelius šunis, bet aš trūktelėjau pečiais. Juk šunys yra labai skirtingi, jie juda. Tai – labai daug laiko užimantis darbas, nėra taip lengva“, - pasakojo terjerę Zarą auginanti moteris.

„Labai stengiuosi, kad šuniuko drabužiai neužgožtų ir jis gražiai atrodytų, bet ir kad būtų puošnus. Papuošalų nenaudoju, išskyrus kaspinus. Jorkšyrams jie tiesiog privalomi!”, - šypsojosi J. Šatienė ir pabrėžė, kad jie ne tik gražiai atrodo, bet ir susega į akis krentančius plaukus.

„Tegul „jorkas“ turi mažiau rūbelių, bet jie turi būti originalūs ir vertingi, nes patys šuniukai prabangūs“, - įsitikinusi ji.

Lietuviški gyvūnų viešbučiai

Foto: AFP/Scanpix

Pats prabangiausias pasaulyje gyvūnų viešbutis - „MAScargo”, įsikūręs Malaizijoje. Čia galima apgyvendinti net dramblį ar krokodilą ir jam bus suteikta šešių žvaigždučių kokybė.

Lietuvoje nėra gyvūnų viešbučių, kurios būtų įvertintos žvaigždučių kokybe, o ir dažniausiai siūloma apgyvendinti tokius naminius gyvūnus kaip katinas ar šuo. Dažnai gyvūnų viešbučiais vadinamos gydymo ar grožio įstaigose įregistruojamos gyvūnų apgyvendinimo paslaugos. Antai vienos paros didžiausio šuns išlaikymas N. Jurevičienės veterinarijos klinikoje gali kainuoti apie 40 Lt. Kaina priklauso nuo šuns dydžio bei charakterio.

Sunkaus charakterio ar blogų įpročių gyvūnų šeimininkams tenka mokėti daugiau. Su gyvūnais tokiuose viešbučiuose bendraujama, žaidžiama, jis vedžiojamas. Šalia apgyvendinimo siūlomos ir visos kitos priežiūros ir lepinimo paslaugos.

Europiečiai - subtilesnio skonio

Gyvūnų priežiūros ir jiems skirtų paslaugų skyriuje dirbantys specialistai džiaugiasi, kad, keičiantis augintinių priežiūros kultūrai, lietuviai išlieka santūrūs ir subtilūs. „Pavyzdžiui, Latvijoje Jorkšyro terjerus aprengia vakarinėmis suknelėmis ir eina į Operos ir baleto teatrą, o jo vadovybė nežino, ką daryti, nes klientai – turtingi verslininkai, politikai, kurie atveda savo šuniukus paklausyti operos. Lietuviai – dar ne,“ – džiaugėsi D. Medalinskienė.

„Europiečiai – labai konservatyvaus skonio žmonės, nusiteikę labai inteligentiškai ir humaniškai. Nėra „pablūdimo“, kaip rodoma amerikiečių laidose - ir vestuvės, ir apranga. Perlenkiama lazda ir klientui duodama per didelė laisvė,“ – jai antrino N. Jurevičienė.

Dažnai Lietuvoje elgtis nehumaniškai su gyvūnais neleidžia gydytojai. Pasak N. Jurevičienės, gydytojas turi būti tarsi gyvūno advokatas, ne visada komerciškai nusiteikęs papildyti savo piniginę.

„Aš esu Rusijoje mačiusi visą auskarais suvertą ir turguje demonstruojantį aksesuarų komplektą šuniuką. Bet tai šalis, kuriai dar toli gražu iki Europos. Mes gi nesilygiuojame į Rusiją,“ – griežtai dėstė moteris.

„Klientas norėtų ir auskarą įverti, ir dar kažką padaryti, bet yra draudžiamos aplinkybės. Ausų, uodegos operacijos, kurios anksčiau buvo 70 proc. paslaugų rinkoje, dabar jos praktiškai pagal Europos konvenciją uždraustos, - tęsė ji. - Pavyzdžiui, Amerikoje iki šiol leidžiama katinukams nagus traukti, kad nedraskytų, bet Europoje šie dalykai nedaromi“.

„Kuriozų pats klientas gali pasidaryti, bet jis draustinos paslaugos nenupirks,“ – aiškino pašnekovė.