„Problemų yra tik dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuriame kai kas nelabai suvokia, ką jo pavadinime reiškia žodis „Aukščiausiasis“. Iš Aukščiausiojo Teismo prašymų nesame gavę jau daug metų – nuo tada, kai vienas prašymas buvo nepriimtas kaip prastai motyvuotas“, - KT vadovą cituoja Prancūzijos konstitucinės teisės žurnalas.
Kalbėdamas apie galimybę visiems Lietuvos žmonėms kreiptis į KT, E. Kūris pareiškė, jog suteikdama tokią galimybę valstybė žmonėms leistų ginti savo konstitucines teises.
„Nemanau, kad KT turėtų imtis teisės taikymo klausimų – tik tirti, ar pritaikytas teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, jeigu jį pritaikęs teismas pats dėl jo konstitucingumo nesikreipė į KT, nors galbūt bylos šalis to prašė. Kita vertus, individualaus kreipimosi iniciatyva turi ir nemaža priešininkų, pvz., LAT, kur labai pavydžiai yra saugomas šio teismo sprendimų galutinumas. Bet juk kai kada sprendimą priėmus Europos Žmogaus Teisių Teismui tas galutinumas susvyruoja“.
E. Kūris džiaugėsi, kad nacionaliniai teismai gilinasi į KT suformuotą doktriną ir ja vadovaujasi. Teismai yra didžiausi KT „darbdaviai“, iš jų sulaukiama kur kas daugiau prašymų nei iš Seimo narių grupių, Vyriausybės ar prezidento.
Prancūzijos žurnalui KT pirmininkas taip skundėsi, kad siekiama sumažinti KT įtaką.
„Prieita net iki to, kad neseniai Aukščiausiojo Teismo pirmininkas pasiūlė Seimui svarstyti Konstitucinio Teismo inkorporavimo į bendrosios kompetencijos teismų sistemą ir administracinių teismų pajungimo Aukščiausiajam Teismui klausimą. Gerai, kad bent į Europos Žmogaus Teisių ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismus nesikėsina“, - E. Kūrį cituoja žurnalas „Konstitucinės Tarybos sąsiuviniai“.