Ožiaragis: laiškininkė Tamara
Ožiaragiai pernelyg rimti, atsakingi ir patikimi, gal dėl to ir metai prasideda labai jau sunkiu bei rimtu žvilgsniu pro langą. Už lango tuščia tuščia, jei architektai nebūtų pastatę pastatų, miestas primintų Mažojo Princo planetą. Ir pirmasis Lietuvoje įsigaliojęs potvarkis irgi rimtas: draudimas rūkyti kavinėse. Kol kas visi nepatenkinti, bet pripras, kaip čia neprisiminsi kariamo šuns. O Kaunas, susirūpinęs, jog paskutiniu jo garbės piliečiu taip ir liks „netyčiukas“ Aleksanderis Kwasnievskis, išrenka juo ir Valdą Adamkų. Solidu. Tuo metu miestiečių laiptinėse siautėja pagyvenusi laiškininkė Tamara, plėšanti kalėdinį paštą, kol jos meiliai nepakalbina mūsų policija. Ir nusispjaut jai į Ožiaragio patikimumą. Viktoras Uspaskichas tebesėdi Maskvoje, o Viktoras Muntianas lankosi Žiegždrių ligoninėje, matyt, semiasi patirties darbui Seime. Kauno arenos kainą prancūzai dar slepia, tačiau ją finansuoti rengiasi bankas „Snoras“ (kur dingo?). Sniego nėr.
Vandenis: meras ir Merūnas
Individualistas bei pižonas Vandenis yra išsiblaškęs ir nepatikimas, todėl būtent šio ženklo zonoje partijos pateikia savo kandidatus į savivaldybės tarybą. Laikrašty šypsosi penki kandidatai į merus, o meras Arvydas Garbaravičius savo kabinete priima labai svarbų asmenį – neva dainininką Merūną. Kaune sausio 24-ąją pirmąsyk šią žiemą iškrinta sniegas, tačiau tradicinis Kalėdų senelių suvažiavimas neįvyksta: seneliai po Kalėdų apsilamdę. Meras A.Garbaravičius tuo tarpu nerimsta, išspausdina „pokalbį su Leonidu Donskiu“, pastarajam nieko nežinant. Kodėl ne su Merūnu? Kažkokie superagentai suima du aukštus ekonominių nusikaltimų tyrėjus ir randa jų namuose pinigų iki lubų. Užtektų visam Fredos miesteliui išgrįsti. Deja, šis išgrįstas mūsų lėšom. Todėl kad pas mus irgi pinigų iki lubų, ar ne taip?
Žuvys: meras ir meras
Jautrios ir meniškos Žuvys turi ir kitą savo pusę. Ir būtent ta pusė labai jau atšaldė orą, tad du trečdaliai rinkėjų liko ant krosnies. Ką išrinko, žinom. Tačiau Vilniuje meniškai paplaukę rinkėjai subalsavo už Paksių, kas kauniečiui smagu. Yra durnių ir sostinėj. Kauno taryboje jautriai ir meniškai skaičiuojamos kėdės. Mero kėdė viena, tačiau merai du: Andrius Kupčinskas ir Kazimieras Starkevičius, ir jų varžytuvės primena kažkokį „Grok Jurgelį“. O Sporto halėje skraido skardinės (ne į merus) ir pirmąsyk istorijoje nutraukiamos krepšinio rungtynės. Prancūzai šio nestabilaus ženklo zonoje pasako arenos kainą. Pasirodo, ją įpirkti pajėgūs tik aukščiau minėti korumpuoti pareigūnai, miestas – ne. Be to, nuperkamas „Merkurijus“ ir pirkėjas išdidžiai skelbia, jog jis savo paskirties nekeis. Na jau, na jau.
Avinas: velniai ir balionai
Aktyvūs, veiklūs, mėgstantys konkuruoti Avinai tebesišaudo Kauno gatvėse, po to viens kitą beveik faksu nusiunčia medikams. Niekas nieko nežino. O kad būtų dar gražiau, ant tilto per Nerį susiduria keturi (!) vilkikai. Gerai, kad vežė ne buvusių savivaldybės narių daiktus, kuriuos šie renkasi iš apleidžiamų kabinetų. Bet ką čia tie kabinetai. „Akropolis“ Kaune atsidaro, štai kur metų Avinas! Iš nusususios Laisvės alėjos čia būriais suplūsta spalvotų balionų nematę miestiečiai. Visiems smagu. Kauno rašytojai n-ąjį kartą savo pirmininku vėl išsirenka Petrą Palilionį, tad nenuostabu, jog inauguracinis pobūvis vyksta Velnių muziejuje.
Jautis: negras duše
Pragmatiškas ir dalykiškas ženklas, tad jaunasis meras dviratininkas imasi žygių grąžinti ankstesnio mero nusėdėtą prabangų „Lexus“, tik niekas pastarojo nebeima. Prestižiniuose sklypuose suliepsnoja medinukai, taip būsimieji statytojai valo sau kelią. Ką gali žinot, gal kada Kaunas tiek išsiplės, kad jie sudegins Rumšiškes? Tautvydas Barštys uždarė labdaringą valgyklą buvusiame „Elfų šėlsme“, kurią pats itin mįslingais tikslais ir buvo atidaręs. Neradę jaučio, keli įsilinksminę studentai Zoologijos sode įlipo į žirafos narvą ir išsyk gavo į slyvą su kanopa. Lietuviai prakišo Euroviziją ir nebuvo pastebėti Turino knygų mugėje.
Tad gal iš keršto vienas gėlių salonas įkišo į stiklinę dušo kabiną negrą ir liepė vidury gatvės parą praustis. Negras kažkodėl buvo labai patenkintas.
Dvyniai: begalinis tortas
Smalsūs, lankstūs ir prisitaikantys Dvyniai nesutrukdė „Žalgiriui“ laimėti LKL. Minia sirgalių komandą pasitiko prie „McDonald’s“, bet mėsainiais neužmėtė. O kauniečiai patraukė prie vandens telkinių, daugiausia atstovaujamų Lampėdžių karjero. Savivaldybėje dar slankioja prancūzai su papkutėm, būtent šį mėnesį jie trumpam numuša arenos kainą daugiau nei perpus. Karšta, stoties turgaus prieigose švinksta varškė, tačiau Kauno konditeriai drįsta prie „Megos“ patiekti 36 metrų ilgio tortą. Kaip atvežė? Suvyniotą? Įdomiai nuteikia žinia, jog perpildytas Kauno morgas (čia jums prie torto), o užsislaptinę kriminalistai nutempia niekuo dėtą merginą iš Laisvės alėjos, ačiū, kad dar ne į morgą. Mat labai smalsūs ir lankstūs.
Vėžys: užsieniečiai nori
Svyruojantis ženklas, „pagal nuotaiką“. Tad ir renginių – nuo mažai ką sudominusio kantri muzikos festivalio iki šv.Teresėlės relikvijų lankymo. Bet lanko ne visi. Štai vieno „Iki“ administratorės sūnus atsirakina patalpas ir išneša visokio „šnapso“ už 50 tūkstančių net kameros filmuojamas. O savivaldybė drąsiai pažada iki spalio pakeisti Laisvės alėjos žibintus. Po to, kaip žinom, susvyruoja. Iš „cypės“, kol dar nesibaigė braškių sezonas, paleidžiamas Henytė. O be jo, į Kauną atvyksta vis daugiau užsieniečių, pasigendančių viešųjų tualetų. Negi jie vien to čia važiuoja?
Liūtas: tvoros, talonai, Palanga
Veiklus, spindintis, lyderiaujantis. Na ką tokiam veikti vidurvasario Kaune? Visi Palangoj. Nors ir Kaune štai atsidarė turbūt gražiausias miesto viešbutis „Daugirdas“. Su vaizdu į griuvėsius, bet tikriems Liūtams. O dar? Talonėliai pabrango, gatvėm teka teršalai, o negeras (neparašyti – negras) Gediminas Budnikas apsitvėrė kaimynus erzinančia tvora. Žodžiu, įprastas didmiesčio pulsas. Gintautas Natkevičius pristatė „bokštus dvynius“ Fredos papėdėje, o Arūnas Keserauskas pradėjo golfo lazdų žygį į aerodromą. Na na, žinom, kuo baigsis.
Mergelė: „šnapsas“ ir „ubagai“
Darbšti, praktiška, pasiruošusi padėti. Štai Seimas vieną dieną padėjo negerti. Užsieniečiams, nes mūsiškiai prisigėrė avansu. Moka ir užsieniečiai, štai Karmėlavoje girtas lenkų pilotas vos neišskrido su dviem promilėm. O kas, niekas gi jo nestabdytų. O pagrindinis ubagas Vytautas Šustauskas vėl sukvietė kažkodėl nesusirinkusius kolegas graužti jaučio. Dar įdomiau, jog siūlė lietuviams imti pavyzdį iš žydų. Čia jau rimta, nežinia, kas vyksta mūsų taksisto sieloj. Laisvės alėjoje atsirado užrašų apie krintančius balkonus, o viena „Maxima“ ėmė dirbti visą parą. Kai kas ten ketvirtą nakties važiuoja pirkti batų. Turbūt tik naktimis čia vaikščios ir paslaugusis Gintaras Petrikas. Grįžo katinėlis, ne kur dėjosi.
Svarstyklės: grybai ir auksas
Harmoningosios, ant ašmenų balansuojančios diplomatės. Ne visada gelbsti. Štai meras kai jau susipyksta su golfo mėgėju A.Keserausku, tai net pieno produktai, atrodo, dėl to pabrangsta. Ne dėl to, žinoma, tačiau pyktis nesveika, o pienas sveika. Šiaip ar taip, A.Keserauskas atsilabina. O minia žmonių pernakt stovi prie banko, norėdami nusipirkti auksinių monetų. O kita minia žmonių K.Starkevičiaus užsakytu autobusu darda į Dzūkiją grybauti. O trečia minia eina žiūrėti stebuklingųjų Aladino lempų, kuriom savivaldybė žada tuoj pat apšviesti Laisvės alėją. Karmėlavoje pradedamas statyti naujas terminalas, iš kurio gal greit visi skraidysim į Braziliją pažaisti futbolo.
Skorpionas: giljotina teatrui
Ekstremistiškasis intensyvaus gyvenimo mėgėjas. Kaip Kauno dramos teatras, kurio intensyvų gyvenimą sugriovė įsižeidę techniniai darbuotojai. Direktorės bei meno vadovo atsistatydinimas – ekstremaliausias mėnesio įvykis. Į Laisvės alėją sugrįžo Danielius Dolskis. Gerai, kad nedainavo vien Konrado kavinėj, stovėtų dabar priešais „Monton“ parduotuvę ranką ištiesęs. Eugenijus Miliūnas parodė visuomenei „daiktą, panašų į areną“, devynkampį, pagal fengšui taisykles. O meras prisipažino norįs tuokti jaunavedžius. Gal tokios tradicijos dar neįveskim. Šitas meras tiek to, bet prisimenam, kokių esam turėję. Visas vestuves sugadintų.
Šaulys: Kalėdų dvasia
Prasmės ieškantis ir į dvasią besiorientuojantis. Tad Kaune prasideda grandiozinė Tekstilės bienalė, o Kauno dramos teatras (su vieninteliu apšvietėju?) išvažiuoja apšviesti Paryžiaus. Į Kauną žengia Kalėdų dvasia, kurios įkvėptas vicemero padėjėjas taip nusilesa, kad pradeda šnekėtis su areštinės virbais. Kažkas su kažkuo derasi, kažkas su kažkuo barasi, tačiau po miestą vaikšto Kalėdų seneliai, kaip pernai ir užpernai, alėjoje blyksi spalvotos žarnelės, kaip pernai ir užpernai, visi kažkokie geresni, kaip pernai ir užpernai, ir jau po kelių valandų apie šiuos metus sakysime: pernai. Įdomūs buvo metai. Vadinasi – prasmingi.
