Nepaisant palyginti palankių sąlygų mokytis, net sunku įsivaizduoti, kokias kliūtis teko įveikti šiai moteriai, kad galėtų atsiduoti mokslui. Istorikai ją vadina intelektinio asketizmo pavyzdžiu. Kitais žodžiais tariant, Hypatiai teko atsisakyti daugybės dalykų, šeimos laimės — taip pat.

Tai buvo laikai, kai bijodamas būti išjuoktas vyras nevesdavo net eilių kūrėjos, apie išradėją, mokslininkę, astronomę ir filosofę vienu asmeniu nė nekalbame.

Be Platono ir Aristotle‘o veikalų populiarinimo ir aiškinimo, taip pat darbų matematikos bei astronomijos srityje, Hypatia pagarsėjo išradusi astroliabiją (prietaisą dangaus kūnų koordinatėms nustatyti) ir prietaisą skysčių tankiui nustatyti. Jai vienintelei buvo leista dėstyti Aleksandrijos muziejuje. Ji buvo Aleksandrijos intelektualų elito dalis ir dauguma gyventojų ją laikė miesto valdžia, būtent pas ją eidami pagalbos.

Sokratas Hypatią aprašė šitaip: „Gauto išsilavinimo rezultatas — karališkas atvirumas, tapęs jos vertybe, leido jai derėtis su pirmaisiais miesto asmenimis, nes visi ją labai vertino“.

Priešingai nei kitos moterys, Hypatia vaikščiojo po miestą be palydos, vilkėdama padėvėtą apsiaustą, kuris anuomet buvo lyg filosofų uniforma.

Tačiau pirmieji krikščionys, kovodami su pagonimis, išleido įstatymą, draudžiantį matematiką ir astronomiją (ši buvo prilyginta astrologijai). Krikščionių fanatikai Hypatią laikė pragaro išgama ir galop šią talentingą mokslininkę nužudė. Jai tuo metu buvo 45-eri.