„Lietuvai dabar niekas neįdomu, išskyrus pirmalaikius rinkimus ir savas problemas“, - sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Šįmet į užsienį išvyko 30 proc. licėjaus lietuviškų klasių absolventų. Lietuvą paliko 85 proc. tarptautinio bakalaureato klasės absolventų. „Kuo toliau, tuo daugiau mokinių renkasi studijas užsienio universitetuose“, - aiškino direktorius. Jų netenkina esama situacija aukštajame moksle.
„Situacija kaip ir visame krašte – niekam niekas neįdomu. Jeigu būtų įdomu, valstybė kurtų kažkokias strategijas, rimčiau kalbėtų apie aukštojo mokslo, švietimo reformą, iš širdies domėtųsi, kas vyksta, aiškintųsi. O dabar Lietuvoje viskas palikta savieigai – tiesiog kaip vyksta, taip vyksta“, - stebėjosi S. Jurkevičius.
Absolventų plūdimą į užsienį mokykla ypač pajuto po įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau pabėgti visam pasiryžę ne visi – pasak S. Jurkevičiaus, dalis nuoširdžiai kalba apie sugrįžimą.
Reikia lietuviško Kembridžo
„Tai ne tik keista. Šalis, neturėdama šios statistikos, visai nesirūpina. Kodėl mūsų mokinys turi važiuoti į Kembridžą, kodėl negalime Lietuvoje sukurti Kembridžo? Juks lietuviškas Kembridžas galėtų būti prioritetinis tikslas“, - situaciją apibūdino Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
„Kodėl tuo nesidomima? Jeigu tai ne mano vaikas, tik pavydas ir nereikia, tegul sau važiuoja. Nėra tokio žmogaus, kuris sakytų, kad, nesvarbu, kad ne mano vaikas – jis Lietuvos žmogus, reikėtų juo pasirūpinti“, - kalbėjo direktorius. Tai, pasak jo, neįdomu ir švietimo vadovams.
Pašnekovas teigė, kad iš 70 kasmet mokyklą baigiančių abiturientų į užsienį išvažiuoja apie 10 proc. Į užsienį studijuoti vykstama jau koks dešimtmetis. Dabar, pasak B. Burgio, madingiausia studijuoti Vokietijoje ir Anglijoje, anksčiau buvo populiaru studijuoti JAV ir Japonijoje.
Problemos nemato
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) atstovas Saulius Raila sakė, kad suskaičiuoti išvykusius studijuoti į užsienį - labai sudėtinga. „Jie laisvi žmonės ir kur nori, ten važiuoja. Jie nieko niekam neįsipareigoja“, - aiškino S. Raila.
Šįmet bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas metu studijuoti pakviesta 18 tūkstančių asmenų. Tačiau ne visi studentai, priimti bendro priėmimo metu, atveža dokumentus ir pradeda studijas. „Didelė tikimybė, kad jie studijuoti nepradėjo, nes priimti užsienyje“, - teigė S. Raila. Tokių moksleivių kasmet pasitaiko apie 6 proc.
„Tačiau nereikia sakyti, kad visi tie 6 procentai išvažiuoja į užsienį. Daryčiau prielaidą, kad jų gali būti 10 proc. nuo minėtų 6 proc.“, - sakė pašnekovas. „Jei ministerija ką nors jiems duotų, arba žadėtų ką nors duoti, jie patys tada apsireikštų ir pasakytų“, - svarstė S. Raila.
„Manyčiau, didelės problemos čia nėra. Jeigu kitų kraštų universitetai būtų patrauklesni už mūsų - tada taip, bet aš nemanau, kad jie labai geresni už mūsų. Čia tik gąsdinimas ir kalbėjimas, kad išvažiuosime. Galiu drąsiai pasakyti – atvykėliai iš kitų kraštų stebisi, kad pas mus taip pasiekiami mokslai“, - kalbėjo LAMA BPO atstovas.
Smetonos laikai negrįš
Pernai iš 179 Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientų studijuoti į užsienį išvyko šeši ar septyni. Dalis studijuojančių svetur atvažiuoja į mokyklą, apie tai, kaip įstoti, pasakoja kitiems. Anksčiau tokių gimnazijos absolventų per metus tebūdavę vienas du.
„Vieną kartą atvažiavo mokinys iš Stratfordo universiteto agituoti mūsų mokinius čia stoti. Klausiu, kodėl jūs atvažiavote pas mus? Jis sako žinąs, kad mokiniai gimnazijoje gerai išlaiko egzaminus ir įstoja, kad jiems reikia gabių vaikų. Tai yra protų medžioklė, tai yra užsienio universitetų žmoniškųjų resursų medžioklė. Idėja paprasta – susirinkti, nebūtinai pačius geriausius, pasiūlius nemokamą mokslą ir sudarant sąlygas“, - teigė gimnazijos direktorius Romualdas Dambrauskas.
Pasak jo, mokiniai, įstoję į universitetus ir pasimokę mėnesį du, studijas Lietuvoje iškeičia į studijas užsienyje. R. Dambrauskas sako, kad gabiausius, drąsiausius, nebijančius rizikuoti studentus susirankioja užsienio universitetai, tačiau, ko gero, ne patys geriausi. Jis priminė, kad nė vienas Lietuvos universitetas nepatenka į geriausiųjų 500-tuką.
R. Dambrauskas apgailestavo, kad Lietuva praranda protus. Pasak jo, protų prarasta bus dar daugiau, jeigu bus įvestas mokamas mokslas.
„Duok Dieve, kad jie sugrįžtų, kaip buvo prieškario, Smetonos laikais – kai siuntė mokytis į užsienį, bet su viena sąlyga – jie turėjo sugrįžti, kelti ekonomiką ir šalies gerovę. O kaip dabar bus, sunku prognozuoti. Jei sąlygos grįžti nebus sudarytos, bijau, kad dauguma pasiliks ten“, - sakė pašnekovas.
Studentai mato ŠMM atsakomybę
„Ženklų, kad protai nuteka į užsienį – daug, bet kol valstybės požiūris nesikeis, kol nebus susivokta, tol jie važiuos ir turi teisę tai daryti“, - mano Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikyte.
Ji priminė Kauno technologijos universiteto atlikto tyrimo rezultatus, pagal kuriuos 85 proc. abiturientų, jei tik turėtų galimybę, išvažiuotų. „Noras išvažiuoti – katastrofiškas“, - pastebėjo I. Vareikytė.
Pasak jos, išvykstančiais studentais turėtų rūpintis ŠMM. Ji taip pat turėtų siekti, kad gabiausieji liktų šalyje. I. Vareikytė mano, kad priemonių situacijai gerinti turėjo atsirasti naujajame Mokslo ir studijų įstatyme, tačiau taip neatsitiko.