Virusai sukelia vėžį
Statistika teigia, kad iki 70 procentų lytinį gyvenimą gyvenančių moterų kuriuo nors laikotarpiu užsikrečia kuriuo nors žmogaus papiloma viruso (ŽPV) tipu. Jų yra daugiau kaip 120 tipų, bet tik keli virusai yra itin pavojingi. Iš gausybės ŽPV tipų mokslininkai išskyrė kelis, kuriuos pavadino didelės onkogeninės rizikos. Jeigu jų atsiranda moters organizme, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu iš karto padidėja. Mažos onkogeninės rizikos virusai (6, 11) susiję su karpomis, o didelės onkogeninės rizikos tipai – 16, 18, 45, 31, 33 –su gimdos kaklelio vėžiu. Jei didelės onkogeninės rizikos ŽPV atsiranda moters organizme ir lieka ilgesniam laikui (6 mėn. ir daugiau), rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja net 10 kartų.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos Meilės MINKAUSKIENĖS, apsisaugoti nuo ŽPV yra gana sudėtinga. „Mes šiandien žinome, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas yra virusas. 99,7 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra kalti ŽPV: 70 proc. atvejų – 16 ir 18 tipai, apie 10 proc. – 45 ir 31 tipai. Taip pat žinoma, kad ŽPV per savo gyvenimą užsikrečia iki 70 proc. moterų, dažniausiai jaunos merginos pirmaisiais lytinio gyvenimo metais bei 20–30 metų moterys.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, ŽPV užsikrėtę apie 630 milijonų žmonių visam pasaulyje”, – pateikė statistiką Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja M. Minkauskienė.
Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu Lietuva Europos Sąjungoje yra antra po Rumunijos. Kasmet Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra nustatomas daugiau nei 500 moterų.
Blogiausia, kad moteris nejaučia jokių užsikrėtimo virusu ar gimdos kaklelio vėžio vystymosi simptomų. Pasak gydytojos Minkauskienės, suneraminti turėtų atsirandantys kraujavimai po lytinių santykių ar ne mėnesinių metu. Tačiau šie simptomai gali būti ir kitų ligų požymiai, o dažnai, esant vėžiui, tokių „signalinių“ kraujavimų visai nebūna. Šis laikotarpis vadinamas paslėptuoju-latentiniu ir gali užtrukti nuo 1 iki 10 metų. Tik reguliariai atliekamas onkocitologinis tepinėlis ir ginekologo konsultacija gali apdėti nustatyti ankstyvus gimdos kaklelio pakitimus.
Gyvensenos įtaka
Yra keletas veiksnių, kurie skatina gimdos kaklelio vėžio atsiradimą ir vystymąsi, jei jau organizme yra virusas. Rūkymas, netinkama mityba, kitos lytiškai plintančios ligos (chlamidiozė ar trichomonozė), ilgalaikis sudėtinių kontraceptikų vartojimas skatina gimdos kaklelio vėžio vystymąsi. Yra įrodyta, kad toksinai, išsiskiriantys rūkant, tiesiogiai veikia gimdos kaklelio ląsteles, kuriose yra virusas, ir padeda jam suaktyvėti. Tad, vengiant šių veiksnių, galima sumažinti tikimybę, kad virusas, jau tūnantis organizme, taps aktyvus ir sukels vėžį.
„Tinkamas gyvenimo būdas nėra šimtaprocentinė apsauga nuo vėžio, tai tik vienas iš veiksnių, kuris gali pagreitinti ar palėtinti šį procesą. Po metų 70 proc. užsikrėtusių ŽPV po metų ar dvejų šio viruso atsikrato dėl puikiai funkcionuojančios imuninės sistemos. Moters organizmas puikiai jį pašalina. Toms, kurioms virusas gimdos kaklelio ląstelėse pasilieka, yra tikimybė, kad vėžys atsiras ir progresuos. Žodžiu, svarbu papulti į tą moterų grupę, kurių organizmas sugeba pašalinti virusą.
Deja, aiškių ir įrodytų mokslinių rekomendacijų nėra, ir galutinai nėra aišku, kokie organizme vykstantys mechanizmai šiuo atveju svarbiausi. Belieka vadovautis tokiomis nuobodžiai skambančiomis rekomendacijomis ir imunitetą stiprinti sveika gyvensena, racionalia mityba, ir, be abejo, nerūkyti“, – aiškino med.dr. Meilė Minkauskienė.
Svarbu žinoti, kad užsikrėtus kažkuriuo ŽPV tipu ir sėkmingai įveikus šią infekciją, nesusidaro stiprus imunitetas ir išlieka galimybė užsikrėsti tuo pačiu ŽPV tipu praėjus 5 ar daugiau metų po pirmojo susidūrimo su šia infekcija. Vadinasi, rizika užsikrėsti ŽPV išlieka visą lytiškai aktyvios moters gyvenimą.
Ar tikslinga tirtis dėl ŽPV infekcijos? Vien jo buvimas nieko nepasako, nes mums svarbu žinoti, ar tai lėtinė infekcija, ar ūmi. Be abejonės, gavus teigiamą ŽPVG testo atsakymą, ypač susijusį su onkogeniniais ŽPV tipais, tikslinga atlikti detalesnį moters ištyrimą, paimant onkocistologinį tepinėlį“, – įsitikinusi ginekologė Minkauskienė.
Patikrų svarba
„Gimdos kaklelio vėžys yra palanki ankstyvos diagnostikos prasme, nes gimdos kaklelis nesunkiai prieinamas apžiūrai ir tyrimams. Taigi, periodiškai tikrinantis, dažniausiai galima pastebėti ligą dar ikivėžinės stadijos ar tuomet, kai vėžys tėra keleto milimetrų pločio ir gylio. Iš tikrųjų tai yra liga, kai galima kalbėti ir apie profilaktiką, ir apie kontrolę“, – teigė gydytoja akušerė-ginekologė Meilė Minkauskienė.
Profilaktika yra daugiapakopė. Visų pirma reikia stengtis sumažinti viruso patekimo riziką, vengiant atsitiktinių lytinių santykių, turint nuolatinį partnerį. Jeigu vis dėlto yra atsitiktiniai santykiai, būtina naudoti prezervatyvus.
Šiuo metu šalies poliklinikose vyksta profilaktinės patikros programos, kurios leidžia moterims nuo 30-ties metų nemokamai atlikti PAP tyrimą. Šis tyrimas dar vadinamas onkocitologiniu ar citologiniu gimdos kaklelio tepinėliu. Jame pastebimi pirmieji gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai.
„Tyrimui šepetėliu imama ląstelių nuo gimdos kaklelio zonos, kur susitinka du skirtingi epiteliai: vienas leidžiasi iš gimdos ertmės, o kitas – nuo makšties. Tai pažeidžiamiausia gimdos kaklelio gleivinės vieta, ir iš čia tiriamos ląstelės, nes būtent čia dažniausiai ima formuotis vėžys. Vėliau tyrėjai dažo tas ląsteles ir jas vertina pro mikroskopą“, – aiškino medicinos mokslų daktarė.
Pagal Lietuvoje veikiančia patikros programą, PAP tepinėlis tiriamas kartą per trejus metus. Pasak gydytojos, kitose šalyse tepinėliai tiriami dažniau, net ir kartą per metus.
„Jeigu tepinėliai reguliariai tiriami kas trejus metus, to turi pakakti onkologiniam budrumui išsaugoti. Nuo viruso patekimo į organizmą iki ikivėžinės būklės išsivystymo paprastai praeina apie dešimt metų. Todėl trejų metų laikotarpis yra, kaip manoma, pakankamas laiko tarpas besivystančiai ligai pastebėti. Kai kurioms moterims, kurių imuninė sistema labai silpna ar kurios užsikrėtusios labai agresyviais ŽPV tipais, tas laikas gali sutrumpėti nuo vienerių iki trejų ar penkerių metų. Tad gimdos kaklelio vėžio profilaktikai būtina reguliariai, o ne kartą per gyvenimą atlikti PAP tyrimą."
Galima pasiskiepyti nuo vėžį sukeliančio viruso
Jau yra vakcinų, kurios gali apsaugoti moteris nuo labiausiai paplitusių dviejų onkogeninių ŽPV tipų – 16 ir 18, kurie atsakingi už 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
Vakciną nuo žmogaus papilomos virusų gyd. Meilė Minkauskienė vadina viena didžiausių pastarojo meto pasaulio atradimų. „Vakcina 100 proc. apsaugo nuo ŽPV 16 ir/ar 18 tipų sukeltos lėtinės infekcijos ir ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų. Tikimasi, kad vakcina, jeigu būtų skiepijamos visos moterys, apsaugotų nuo 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų“, – sakė med. dr. M. Minkauskienė.
Įrodyta, kad skiepijimasis ir reguliariai atliekami onkocitologiniai tepinėliai sumažins riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu 80-90 proc.
Moterys, kurios reguliariai nesitikrina pas ginekologus, apie penkis kartus labiau rizikuoja susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Pasaulyje kas 2 minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris.
Kiti gimdos kaklelio vėžio atsiradimą skatinantys veiksniai
· Ilgas geriamųjų kontraceptikų vartojimas. Epidemiologiniais tyrimais nustatytas ryšys tarp ilgo (daugiau nei 5 metai) kontraceptikų vartojimo ir gimdos kaklelio, kurio ląstelėse gyvena ŽPV, neoplazijos.
· Ankstyvas lytinis gyvenimas. Šį veiksnį įvertino tyrimas, kuriame dalyvavo 134 Indijos moterys, sergančios invaziniu gimdos kaklelio vėžiu, ir 134 kontrolinės grupės moterys. Nustatytas glaudus ryšys tarp ankstyvų lytinių santykių ir labai padidėjusios gimdos kaklelio vėžio rizikos. Nesubrendusios jaunos mergaitės gimdos kaklelio ląstelės yra labai jautrios viruso pažeidimui.
· Daug nėštumų ir gimdymų. Jų metu tiesiogiai traumuojama gimdos kaklelio gleivinė.
· Lytiškai plintančios ligos. Manoma, kad tai susiję su uždegimo metu išsiskiriančių citokinų poveikiu arba su nepriklausomu poveikiu moters reprodukcinei sistemai, įskaitant ir gimdos kaklelį.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos strategija:
· Vengti atsitiktinių lytinių santykių
· Naudoti apsisaugojimo priemones – prezervatyvus
· Pradėjus lytinį gyvenimą, po 1-2 metų kasmet (ar bent ne rečiau kaip kartą per trejus metus) atlikti PAP tyrimą
· Pasiskiepyti nuo ŽPV
· Gydyti kitas ginekologines ligas
· Nerūkyti
· Stiprinti imunitetą
