Baltymų molekules sudaro 20 skirtingų rūšių aminorūgščių, kurių tipas ir seka nulemia baltymo savybes. Tarkime, jei baltymo molekulė būtų perlų vėrinys, amino rūgštis būtų vienas perlas.

Galimybė virškinti baltymus yra labai svarbi žmogaus organizmo funkcija. Baltymų molekulės skaidomos į amino rūgštis, kurios tampa labai mažos, todėl jokio pavojaus nekelia. Tačiau žmonių, turinčių padidėjusį jautrumą maisto produktams, organizmas ne visada sugeba skaidyti ilgas baltymų molekules, kurios iššaukia antikūnų pasipriešinimą.

Kitaip tariant, kai kurių žmonių organizmas netoleruoja ilgų baltymų molekulių ir gindamasis sukelia alerginę reakciją. Jei molekulė trumpa, ji lengvai suskaidoma, todėl nesuerzina imuninės sistemos, kurią galėtume palyginti su armija, verčiau puolančią stiprų ir galingą priešą, šiuo atveju ilgą baltymo molekulę, o ne silpną ir nepavojingą karį.

Pastebėta, kad maisto alergija dažniau pasireiškia mažiems vaikams negu suaugusiems. Viena iš priežasčių yra ne visiškai išsivysčiusi virškinimo sistema, kuri dar nesugeba skaidyti ilgų baltymų molekulių, kurios ir sukels alerginę reakciją. Pavyzdžiui, įprastų kūdikių maistelių mišinių sudėtyje yra ilgų baltymų molekulių, todėl alergiški vaikai toleruos tik specialius mišinius, kuriuose baltymai jau suskaidyti iki aminorūgščių. Vaikams paaugus ir labiau išsivysčius virškinimo sistemai, alergija gali išnykti.

Daug kam iškyla klausimas, ar termiškai apdorotas baltyminis maistas nebesukels alergijos. Tiesa ta, kad suskaidyti baltymai nebebus pavojingi, tačiau ne visi baltymai šildomi suskyla. Pavyzdžiui, gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl šildant tokį maistą alergija neišnyks.

Kita vertus, daugelis augalinės kilmės baltymų (esančių vaisiuose ir daržovėse) šildomi suskyla ir praranda savo pirmines savybes, todėl daugelis žmonių, alergiškų žalioms daržovėms, toleruos jas išvirtas.