2005 metų liepos 10-osios vėlų vakarą Erikas su draugais ėjo nuo poilsio parko pusės miesto centro link. Vaikinas buvo neblaivus. Jis petimi atsiremdavo į raudonų plytų sieną, skiriančią šaligatvį nuo gerokai žemiau esančios Manto gatvės.
Lyg tyčia tą vasarą bendrovė „Konsolė“ rekonstravo aptrupėjusią raudonų plytų sieną ir nemažą jos dalį buvo nuardžiusi.
Ties ta vieta, kur prasideda laiptai, siena staiga baigėsi ir, netekęs pusiausvyros, Erikas nugarmėjo į tuštumą. Praskriejęs maždaug septynis metrus, berniukas krito nugara ant gatvės asfalto. Jam buvo suknežinta kaukolė, traumuotas stuburas.
Teismas tik vakar atvertė bylą dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, pažeidžiant teisės aktų specialiąsias saugumo taisykles. Kaltinamuoju tapo bendrovės „Konsolė“ darbų vykdytojas Jonas Darkintas. Netrukus po nelaimės įvykio vietą apžiūrėjęs policininkas tikino, ten neaptikęs jokių užtvarų ar kitokių apsaugos priemonių. Tačiau „Konsolės“ darbuotojai kaip susitarę aiškino, kad apsauga remontuojamoje vietoje buvusi užtikrinta, tik naktimis ir savaitgaliais chuliganai ją suniokodavę.
Apie metus vyko paauglio interesams atstovaujančios advokatės bei įvairių pareigūnų susirašinėjimas. Advokatei sunkiai sekėsi įtikinti, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą.
Eriko tėvai nori prisiteisti 600 tūkstančių litų sūnui padarytos neturtinės žalos ir kiekvienam jų po 100 tūkstančių litų už pačių patirtus išgyvenimus.
Kai Eriką ištiko nelaimė, vaikino mama laukėsi kūdikio. Netrukus jai gimė neįgalus vaikas. Dabar jai tenka rūpintis dviem neįgaliais vaikais.