Kai 1908-aisiais Niujorke Thomas Sullivanas išrado arbatos maišelius (tada jie buvo šilkiniai), šis gėrimas tapo dar populiaresnis.
Ką gali arbata
Žinodamas arbatos ir vaistažolių poveikį organizmui gali atsirinkti, kuri tavo. Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos (lot.herba - žolė). Bet yra ir kitokios arbatos - iš vaistažolių, augalų lapų, uogų, sėklų ir žiedų. Jų užpilą mes vadiname taip pat arbata.
Kad juodoji ir žalioji arbata pasižymi tonizuojamuoju poveikiu, žinoma nuo senų senovės. Jose yra alkaloido kofeino (juodojoje - 1,8-15 proc., žaliojoje - 1,8-2,5 proc). Kofeinas aktyvina centrinės nervų sistemos veiklą, stimuliuoja širdies ir inkstų darbą. Reikia tik neperlenkti lazdos, nes nuo per didelio arbatos kiekio gali atsirasti dirglumas, dažnesnis širdies plakimas, padidėti kraujospūdis.
Klasikines arbatos tradicijas puoselėjančios Didžiosios Britanijos medikai teigia, kad juodoji ir žalioji arbatos netgi naudingesnės, negu visos kitos žolių arbatos. Nors kiekviena jų naudinga savaip. Ir vaistažolių arbatų poveikis skirtingas. Jos padeda kūnui ir sielai. Gali įveikti netgi kalėdinį stresą. Netikite?
"Švelniosios medicinos" autorius profesorius Hademaras Bankhoferis, siūlo "nešaudyti į žvirblius iš patrankų", o pabandyti menkesnius negalavimus įveikti paprastomis priemonėmis. "Savaitę iki Kalėdų būnu tiesiog perkrauta darbais: įvairūs rūpesčiai darbe, ruošimasis šventei namie ir kt. Kai ateina pati šventė, būnu visiškai išsekusi. Ką man reikėtų daryti?" - kreipėsi viena moteris į profesorių.
Ir jis atsakė visoms panašioms: pabandykite išgerti jonažolių arbatos. Ji ramina nervus. Galima kas rytą lėtai gurkšnojant išgerti specialaus kokteilio - jonažolių sulčių su trupučiu vandens.
Gydomųjų galių turi daugelis augalų.
Ramunėlės rytą
Tiems ir toms, kurie jaučia įtampą rytą ir stengiasi ją sumažinti kava ar nikotinu, galima pasiūlyti kitą išeitį - ramunėlių arbatą. Profesorius H.Bankhoferis tokiais atvejais siūlo iš ryto prieš einant į darbą puodelyje užsiplikyti du ramunėlių maišelius, kad vanduo juos apsemtų. Palaikyti 10 minučių, kol pritrauks, išimti maišelius. Dar įmaišyti valgomąjį šaukštą medaus, valgomąjį šaukštą šviežiai spaustų citrinos sulčių. Labai gerai nuramina!
Čiobreliai vakare
Jeigu vakare niekaip negalite užmigti, nebūtina save varginti į lovą susinešus pusę bibliotekos. Ir aš maniau, kad knygos padeda užmigti. Bet neseniai supratau, kad vakarinis skaitymas labiau budrina, negu ramina vaizduotę. Intriguojantys siužetai nuteikia taip, kad gali pasijusti atsakinga už pusę pasaulio nuodėmių. Koks tuomet miegas?
Yra geresnė išeitis: išgerti čiobrelių arbatos. "Švelniosios medicinos" autorius siūlo tokią išeitį: "Prieš guldami išgerkite puodelį čiobrelių arbatos. Arbatinį šaukštelį čiobrelių užplikykite verdančiu vandeniu, 8 minutes palaukite, kol pritrauks. Išgerkite pamažu. Turėtumėte lengviau užmigti."
Ramesniam miegui
Jeigu jūs knarkiate, ir tai fiziologinė problema - padės chirurgas. Jeigu nuovargis? Galima pabandyti natūraliu būdu - išsivirti vadinamosios arbatos nuo knarkimo. Lygiomis dalimis sumaišyti šalavijų, arnikos lapų ir liepų žiedų. Užpilti vieną valgomąjį šaukštą puodeliu verdančio vandens, palaikyti 10 minučių, nukošti, pasaldinti medumi ir išgerti prieš miegą. Kartais taip paprasta įveikti knarkimą.
Linksmesniam gyvenimui
Užkietėjusiems skeptikams šis pasiūlymas netiks. Pravers optimistams. Labai įdomiai patarė H.Bankhoferis moteriai, kuri išsiskyrė su vyru ir sielojosi, nerasdama ramybės. Jis pasiūlė pasitikėti arbata. Ir tris savaites po tris kartus per dieną gerti šią arbatą. Lygiomis dalimis pipirmėtės, melisos, stambialapio saliavo, paprasto kaštono, obuolių skiltelių ir geltonojo gencijono.
Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilti stikline šalto vandens ir palaikyti valandą. Paskui užvirinti, 8 minutes palaukti, kol pritrauks, nukošti. Ir išgerti. Atrodo, kad veikia užtikrintai, nes moteris daugiau nesikreipė.
Su saiku
Gerą nuotaiką palaikyti padės ir anyžių, kmynų, pankolio arbatos. Nuo reumato tiks dilgėlių arbata. O šalavijų padės sumažinti prakaitą. Arbata su imbieru - puikus vaistas peršalus. Imbiero šaknies ekstraktas, panašiai kaip aspirinas, blokuoja uždegimo metu skausmą sukeliančius enzimus. Ji tinka skrandžio ir virškinimo sistemų sutrikimams gydyti.
Visos arbatos yra savito skonio ir kvapo. Ir visos turi būdingų gydomųjų savybių. Pasaulyje žinoma 12 tūkst. gydomųjų savybių turinčių augalų rūšių (į farmakopėjas įtraukta per tūkstantis). Lietuvoje auga 800 rūšių (farmakopėjoje įrašyta 88 rūšys).
Svarbu pasidomėti, kokiais atvejais kuri arbata bus geriausia padėjėja. Užsienio šalyse atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, geriantys arbatą, sumažina tikimybę susirgti širdies ir onkologinėmis ligomis. Lietuvoje pastaraisiais metais išpopuliarėjo žalioji arbata. Joje daug vitamino C. Arbatoje esantis kalis stiprina širdį, magnis - kaulus.
Aišku, viskas gerai veikia, kas vartojama su saiku. Arbata - ne išimtis. Kai jos per daug, gali nukentėti kepenys. Tad kibirais jos nepatartina gerti. Arbatai labiausiai tiks stiklinės ir puodeliai.
