Beprecedentę civilinę bylą trečiadienį atvertęs Vilniaus apygardos teismas tikėjosi, kad ieškinį pateikusi Vokietijos Federacinė Respublika ir jai atstovaujanti Kultūros ministerija su atsakovu – Lietuvos valstybe, kuriai atstovauja Vyriausybė, bei trečiuoju asmeniu patrauktu Lietuvos dailės muziejumi ginčą išspręs taikiai. Tačiau paaiškėjo, jog per daugiau kaip pusmetį reikalai nepajudėjo iš vietos.

Kultūros ministerija svarsto galimybę keisti statusą byloje – mat ji yra ieškovo atstovė, besibylinėjanti su savo įsteigtu Lietuvos dailės muziejumi. „Esame ieškovai, tačiau – ir atsakovai, nes esame muziejaus steigėjai", - ministerijos teisininkės teigimu, šis teisinis kazusas pasireiškė dėl įstatymų spragų.

Be to, Vilniaus apygardos teismą pasiekė naujas ieškinys – mirusio aktoriaus ir kolekcininko V. Steponavičiaus dukra Antra Vincė Karosienė prašo ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes, jeigu Lietuva nuspręstų Vokietijai grąžinti paveikslus, moteris siektų iš šios valstybės prisiteisti 1 mln. 216 tūkst. litų kompensaciją.

Ar A.V. Karosienę įtraukti į Lietuvos ir Vokietijos ginčą, bylą nagrinėjanti teisėja Asta Radzevičienė ketina paskelbti ketvirtadienį. Tiesa, bylos šalys mano, kad kolekcininko dukra savo interesus turėtų ginti atskirai, kai teismas paskelbs savo verdiktą dėl paveikslų grąžinimo Vokietijai.

Paveikslus kolekcionavusio aktoriaus dukra teismui nurodė, kad jos tėvas 1951-aisiais buvo suimtas ir Ypatingojo tribunolo nuteistas 10 metų kalėti, konfiskuojant turtą. 1957-ųjų spalio 12 dienos aktu buvo konfiskuoti ir Vilniaus Valstybinio dailės muziejaus nuosavybėn perduoti jos tėvui priklausę 27 paveikslai. Tarp jų - Kremonos tapytojo A. Campi drobė „Trys moterys prie Kristaus kapo" (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma „Trys Marijos prie Kristaus kapo").

1958 metais miręs V. Steponavičius 1989 metų gegužės 25-ąją buvo reabilituotas, jam buvo atstatytos nuosavybės teisės.

Tačiau teismai nusprendė, kad kolekcininko dukrai meno kūriniai negali būti grąžinti. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybinių muziejų fondą sudarančios muziejinės vertybės ankstesniems savininkams negrąžinamos, nes turi būti prieinamos visai visuomenei.

Vokietija bando susigrąžinti du pasaulinio garso dailininkų paveikslus, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą iš Berlyno muziejaus galėjo pagrobti Raudonosios Armijos kariai.

Lietuva gali netekti ne tik XVI a. italų dailininko A. Campi nutapytos drobės „Trys moterys prie Kristaus kapo", bet ir XIX a. Vokietijos dailininko Adolfo Menzelio paveikslo „Pelenų dienos rytas".

Beveik dviem milijonais litų įvertinti meno kūriniai yra saugomi Lietuvos dailės muziejuje, tačiau Vokietija tvirtina, kad jie iš šalies buvo išvežti nelegaliai.

Ieškovo pareiškime teigiama, kad A. Campi drobė priklausė Berlyno rūmams, šiuo metu – fondui „Prūsijos rūmai ir sodai Berlyne ir Brandenburge".

1945 metų balandžio 27 dieną Sansusi rūmus Potsdame užėmė Raudonosios Armijos kariai, kurie, įtariama, ir galėjo pagrobti vertingą meno kūrinį.

Įtalų tapytojo drobė „Trys moterys prie Kristaus kapo" įvertinta 370 tūkst. eurų (1 mln. 280 tūkst. Lt). Joje pavaizduota Evangelijos scena įspūdingame brėkštančio ryto peizaže – tuščią kapą išvydusios moterys yra nustebusios ir sumišusios.

Lietuvos dailės muziejus A. Campi paveikslą yra eksponavęs ne tik Lietuvoje – viena garsiausių parodų buvo „Krikščionybė Lietuvos mene". Manoma, kad vokiečiai apie jo priklausymą Lietuvai sužinojo prieš trejus metus, kai jis buvo eksponuojamas Suomijoje.

XIX a. Vokietijos dailininko A. Menzelio paveikslą „Pelenų dienos rytas" (kituose šaltiniuose nurodomas „Rytmetis po baliaus") muziejus 1948 metais iš kito kolekcionieriaus Mikalojaus Romeikos nupirko už 4,5 tūkst. rublių.

Vokietijos tapytojo paveikslas įvertintas 140 tūkst. eurų (484 tūkst. litų).

„Tokių vertingų paveikslų Lietuvoje yra labai mažai, todėl jeigu jų netektume, būtų didelis praradimas", - DELFI yra sakiusi Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja rinkiniams Loreta Marija Meškelevičienė.