Mažesnės negu įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas

Kiekvienas asmuo turi ne tik įstatymo jam suteiktas teises, bet ir pareigas. Už šių pareigų nevykdymą dažniausiai nustatomos tam tikros poveikio priemonės. Vis dėlto įstatymu yra neįmanoma sureguliuoti visų gyvenimo situacijų. Tą pati galima pasakyti ir apie įstatyme numatytas nuobaudas, t. y. ne visada įstatyme numatyta nuobauda yra proporcinga padarytam nusižengimui.

Straipsnio tikslas yra trumpai aptarti Administracinių pažeidimų kodekse (toliau –ATPK) numatytą normą, leidžiančią pažeidėjui pritaikyti mažesnę nuobaudą negu numato minėtas kodeksas.

ATPK numato, kad už administracinius pažeidimus gali būti skiriamos kelių rūšių nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) bauda;

3) daikto konfiskavimas;

4) suteiktos asmeniui specialiosios teisės atėmimas;

5) administracinis areštas;

6) nušalinimas nuo darbo (pareigų).

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog platus nuobaudų pasirinkimas leidžia pareigūnui pritaikyti labiausiai pažeidimą atitinkančią administracinę nuobaudą. Tačiau parinkus nuobaudos rūšį jos minimalus dydis gali būti neprotingai didelis palyginus su pažeidimu. Kaip pavyzdį galima pateikti situaciją su pasišalinimu iš eismo įvykio vietos.

Pagal ATPK 130 straipsnį, bauda už šį nusižengimą yra nuo 3 000 iki 4 000 litų arba nuo trejų iki penkerių metų atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę. Savaime suprantama, kad pasišalinimas iš įvykio vietos yra pavojingas nusižengimas, ir tai lemia atitinkamą baudos dydį, tačiau skiriant nuobaudą reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, t. y. individualizuoti nuobaudą. Tą padarius, gali susiklostyti situacija, jog ATPK numatyta minimali nuobauda atrodo neprotingai didelė.

Tarkim sugedus rankiniam stabdžiui automobilis nuvažiuoja pora metrų nuo kalno ir sustoja įsirėmęs į medį. Įvykio vieta yra nuošali, nukentėjusiųjų nėra, o turtui žala padaryta yra nereikšminga. Vis dėlto ši situacija patenka į eismo įvykio apibrėžimą. (Eismo įvykis – kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.) Tokiu atveju vairuotojui tenka kviesti pareigūnus, nes, to nepadarius, vėliau gali grėsti nuobauda už pasišalinimą iš įvykio vietos. Taip pat galima situacija, kai vairuotojas nesuvaldo automobilio ir sukelia eismo įvykį nuošalėje vietovėje, kur tiesiog nėra galimybės išsikviesti pareigūnus, o transporto priemonės būklė tokia, jog negalima jos vairuoti. Tokiu atveju vairuotojas tiesiog yra priverstas pasišalinti iš įvykio vietos. Šiuo atveju pareigūnas arba administracinis teismas gali nuspręsti, ar ATPK numatyta bauda nėra per didelė ir paskirti mažesne.

Teisinis pagrindas paskirti mažesnę nuobaudą

ATPK 301 straipsnis numato, jog atsižvelgus į visas lengvinančias aplinkybes gali būti paskirta administracinė nuobauda mažesnė už įstatyme numatytą minimalią nuobaudą. Ši taisyklė galioja visiems administracinės teisės pažeidimams ir reiškia, jog nuobaudą skiriantis pareigūnas arba bylą nagrinėjantis teismas tam tikrais atvejais turi teisę peržengti įstatyme numatytą minimalųjį nuobaudos dydį ir paskirti dar mažesnę. Tačiau pažymėtina, kad tiek teismas, tiek nuobaudą skiriantis pareigūnas nėra įpareigoti taikyti šią nuostatą – jiems leista tą daryti savo nuožiūra. Nepaisant to, kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pritaikyti ATPK 301 straipsnį ir paskirti mažesnę nuobaudą negu numato įstatymas. Taikant ATPK 301 straipsnį gali būti sumažinta bet kuri nuobauda numatyta ATPK.

Taigi, jeigu vis dėlto atsitiko taip, kad likote nubaustas už pasišalinimą iš įvykio vietos, tačiau eismo įvykis buvo toks, jog nebuvo padaryta žalos asmenų turtui, nebuvo kilęs pavojus žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl tam tikrų priežasčių neturėjote galimybės išsikviesti pareigūnų ir tą padarėte tik kitą dieną, yra galimybė, jog administracinis teismas sumažins pareigūnų paskirtą baudą. Vis dėlto, jog jei iš aplinkybių visumos paiškėtų, jog pasišalinote iš įvykio vietos žinodami, jog reikia iškviesti pareigūnus ir turėjote galimybę tą padaryti, tai teismas gali nuobaudos ir nesumažinti net jei bus kitų lengvinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad lengvinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgiama sprendžiant, ar pritaikyti ATPK 301 yra tokie atvejai:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis;

2) kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą;

3) teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties;

4) teisės pažeidimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

5) teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

6) teisės pažeidimas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

7) teisės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

8) teisės pažeidimą padarė nepilnametis;

9) teisės pažeidimą padarė nėščia moteris;

10) teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų.

Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl ir kitokia situacija gali būti pripažįstama kaip lengvinanti aplinkybė. Tačiau pažymėtina, kad tiek nuobaudą skiriantis pareigūnas, tiek bylą dėl nuobaudos nagrinėjantis administracinis teismas nėra įpareigoti, net esant vienai ar kelioms lengvinančioms, aplinkybėms sumažinti nuobaudos dydį. Sprendimas paliekamas jų nuožiūrai, vertinamos visos su pažeidimu susijusios aplinkybės – tiek lengvinančios, tiek sunkinančios.

Kokie šansai, kad teismas nuobaudą sumažins?

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuoja praktiką, į kurią turi atsižvelgti žemesnių instancijų teismai spręsdami bylas. Kaip pavyzdį galima pateikti administracinę bylą Nr. N-1-818/2007, išnagrinėtą 2007 m. balandžio 20 dieną. Šioje byloje LVAT pasisakė dėl minėto ATPK 301 straipsnio taikymo ir suformulavo taisyklę: „Pažymėtina, kad ATPK 301 straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą ar jos nepaskyrus. Ir priešingai, jeigu byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 301 straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu.“ Šioje byloje buvo nuspręsta, kad, atsižvelgus į aplinkybes, įstatyme numatyta 3 000 litų nuobauda už pasišalinimą iš įvykio vietos yra per didelė, ir teismas sumažino ją per pusę.

Taigi, jeigu jums buvo paskirta administracinė nuobauda, kuri, atsižvelgus į protingumo kriterijus ir visas aplinkybes yra neproporcingai didelė, galite kreiptis į administracinį teismą su prašymu pritaikyti ATPK 301 straipsnį. Yra nemenka tikimybė, kad teismas vertins situaciją kitaip negu nuobaudą paskyrę pareigūnai ir atitinkamai sumažins nuobaudą.

Straipsnyje išdėstyta nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą. Tai autoriaus nuomonė aktualiu klausimu, grindžiama Lietuvos Respublikos teisės aktais, kuriai pritarti ar ne, yra kiekvieno asmens teisė.

Konsultacijas rengia VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika” – nemokamos teisinės konsultacijos, Vilnius, Vilniaus g. 25; tel: [phone]; el.paštas: [e-mail] ; www.teisesklinika.lt