„Alkoholis – vienas svarbiausių narkotikų ir kelia Europoje bene daugiausia problemų. Tačiau ši tema sulaukia per mažai dėmesio. Egzistuoja didelė praraja tarp to, kas šioje srityje daroma ir ką daryti siūlo mokslininkai“, - įsitikinęs Lietuvoje viešėjęs psichologas.
Anot jo, priklausomybė nuo alkoholio vis dažniau tampa jaunų vyrų ir vidutinio amžiaus moterų problema. Geriančiųjų amžius jaunėja – Europoje jau kuriami priklausomybės centrai specialiai dvylikamečiams. „Tarp 12 metų vaikų labai padaugėjo apsinuodijimų. Savaitgaliais jie patenka į ligonines leisgyviai. Be to, alkoholis labai veikia jų smegenų vystimąsi. To paties alkoholio poveikis suaugusiojo ir vaiko smegenims labai skiriasi“, - teigė R. Wiersas.
Anot pašnekovo, alkoholio vartojimo prevencijos kompanijų yra daug, tačiau paprastai jų poveikis labai nedidelis. Mat niekas netiria jų veiksmingumo dar prieš įdiegimą. Yra duomenų, kad mokyklose, kuriose po alkoholio vartojimo prevencijos programos sumažėjo geriančių paauglių skaičius, tačiau jie pradėjo dažniau vartoti marihuaną.
„Jei paklaustumėte savo senelių, kaip sustabdyti paauglių girtavimą, jie patartų gerokai juos prigąsdinti. Tačiau iš tiesų bauginimo metodikos neveikia. Jos tik dar labiau pakursto pauglių susidomėjimą alkoholiu. Taip pat beprasmiška paaugliams kalti į galvą, kad alkoholis pavojingas sveikatai. Jie tai žino, tačiau dėl to gerti nesiliaus“, - pasakojo olandų mokslininkas.
Veiksminga, bet nepopuliaru
Vis dėlto yra kelios efektyvios priemonės, iš tiesų mažinančios alkoholio vartojimą tarp paauglių.
Pirmoji iš jų – amžiaus limitas. „Kai JAV alkoholį pradėta parduoti ne nuo 21, o nuo 18 metų, problemų atsirado tikrai daugiau. Dabar, ko gera, nėra nei vieno amerikiečio, kuris iki 21 metų nebūtų ragavęs alkoholio“, - svarstė pašnekovas. Anot jo, Olandija taip pat pritrūko politinės valios įvesti amžiaus cenzą alkoholiui.
Neseniai Olandijoje atliktas tyrimas parodė, kad alkoholio plitimui tarp paauglių labai svarbus ir tėvų vaidmuo. Šeimose, kuriose tėvai nustato griežtesnes taisykles, paaugliai alkoholio vartoja mažiau. „Teko bendrauti su ligoninėje besigydančiu penkiolikmečiu, kuris sakė, kad pirmą alaus skardinę gavo iš tėvų 15-to gimtadienio proga“, - pasakojo R. Wiersas.
Taip pat labai efektyvi priemonė – drausti alkoholio reklamą. Tačiau ji, anot psichologo, nepopuliari visoje Europoje.
Placebo principas
Anot R. Wierso, paaugliai gerti pradeda dėl dviejų priežasčių. Abi jos susijusios su teigiamais lūkesčiais: „jei rengiamas smagus vakarėlis, bus dar smagiau, jei išgersime“ arba „šiuo metu blogai jaučiuosi, o kai išgersiu, mano savijauta pagerės“. Ilgainiui problemų, dėl kurių verta išgerti, daugėja.
Tuo tarpu žinojimas, kad dėl girtumo jie gali „pridirbti“ daug kvailų dalykų, neveikia. Kiekvienas mano, kad taip nutinka tik kitiems.
R. Wiersas papasakojo apie JAV ir Olandijoje vykusį psichologinį eksperimentą, kurio metu į universiteto barą buvo pakviesti studentai. Juos čia atviliojo pasiūlymas nemokamai išgerti. Tačiau vieniems iš tiesų buvo duodamas tikras alkoholis, kitiems – placebas. Netrukus visi pralinksmėjo. Tuomet jiems buvo pranešta apie klastą ir šie pradėjo aiškintis, kuris galėjo gerti alkoholį, o kuris – ne. „To padaryti jiems taip ir nepavyko“, - šyptelėjo pašnekovas.
Po eksperimento studentai tris mėnesius buvo stebimi. Jau po dviejų savaičių jų išgeriamo alkoholio kiekiai sumažėjo. Mat jaunuoliai savo kailiu patyrė, kad nuotaikai jis nebūtinas. Deja, teigiami rezultatai buvo trumpalaikiai. Kiek daugiau naudos eksperimentas turėjo tik moterims.
„Stebuklų nelaukite“, - tikino psichologas. Vis dėlto stengtis, anot jo, reikia.
Lietuvos medikai teigia, per keletą metų alkoholiu apsinuodijančių paauglių skaičius išaugo dvigubai. Dar didesnį susirūpinimą jiems kelia jaunėjantis pacientų amžius. Jei anksčiau medikų paslaugų prireikdavo 15-mečiams-16-mečiams, dabar tenka gydyti ir 11-12 metų vaikus.