S.Paulikas laikomas ne tik kaltu dėl pražudytų vaikų, bet ir dėl to, kad spruko iš įvykio vietos. Policijai pareigūnas pasidavė tik kitą dieną, o jo kraujyje neaptikta išgerto alkoholio ženklų, nors prieš įvykį pietaudamas su bendradarbiu kavinėje pirko degtinės.
Kraujo tyrimas parodė, kad kartu su S.Pauliku linksminęsis ir po avarijos drauge išvažiavęs policininkas Mantvydas Kringelis buvo neblaivus.
S.Pauliką pasmerkė visa šalis. Žmones sukrėtė faktai ir iš jo šeimos praeities. Paaiškėjo, kad S.Pauliko tėvas praeityje automobiliu yra partrenkęs du žmones. Vienas jų neišgyveno, tačiau Aloyzas Paulikas nebuvo nubaustas.
Emocijos nereikalingos
Vakar generalinis prokuroras Algimantas Valantinas patikino šalies Prezidentą, kad byla bus kuo greičiau ištirta ir dar šiemet turėtų pasiekti teismą.
Tačiau advokatas M.Kepenis nėra tikras, kad per tokį trumpą laiką įmanoma visapusiškai ir objektyviai ištirti visas avarijos aplinkybes.
„Tokiose didelio visuomenės rezonanso sulaukusiose bylose sunku tikėtis objektyvumo. Tai jaučiama ne tik iš paprastų piliečių, bet ir aukštuose teisėsaugos postuose sėdinčių žmonių. Tačiau teisininkai turi atmesti emocijas“, – priminė M.Kepenis.
Ne vieną dešimtmetį teisininku dirbantis M.Kepenis tikina, kad jam įdomiausios yra avarijų bylos. „Jos sunkiausios, nes sudėtingiausia išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes bei priežastis. Tarybiniais laikais avarijas tirdavo ne žemesnio nei majoras rango milicininkai“, – aiškino advokatas.
Gelbėjo nuo savižudybės
M.Kepenis neslėpė, kad visuomenės įprotis tapatinti advokatą su ginamuoju bei jo įvykdytu nusikaltimu nėra malonus.
„Aš esu tėvas ir anūkų turiu, man taip pat labai gaila žuvusių vaikų. Bet asmenybės ir profesijos konflikto savyje nejaučiu. Kažkas turi ginti žmogų. Tokia yra advokato profesija. Jei ne aš to imsiuosi, tai kitas, – teigė M.Kepenis. – Dabar daugelis S.Pauliką vadina žudiku, bet vargu ar kas pagalvoja, kad tas žmogus išgyvena dvigubą tragediją. Jis jaučia didelę kaltę dėl vaikų žūties. Be to, labai išgyvena dėl savo šeimos ir savo paties ateities.“
M.Kepenis pasakojo, kad ne kartą gindamas avarijų kaltininkus turėdavo atlikti ir psichologo funkcijas.
Ne vieną ginamąjį jis išgelbėjo nuo savižudybės.
Vaikus veš į teismą
„Neketinu įrodinėti, kad sėsdamas prie vairo neblaivus žmogus pasielgė teisingai, tačiau ieškau galimybės jam padėti. Siekiu išsiaiškinti, kodėl įvyko nelaimė. Kad ir S.Pauliko atveju neįrodyta, kad jis girtavo. Net jei patikėsime, kad jis su draugu išgėrė pusę butelio degtinės, dvimetriniam vyrui tai negalėtų būti priežastis nesuvaldyti automobilio lygiame kelyje. Reikia ieškoti priežasties. Tačiau tai darydamas esu apšaukiamas kone nusikaltėliu, kuris nori kažką suklastoti“, – aiškino M.Kepenis. Nors įstatymas advokatui leidžia apklausinėti įvykio liudytojus taip pat, kaip tai daro prokuroras, tačiau M.Kepenis tikino, kad jam kaskart tenka susidurti su žmonių išankstiniu nusistatymu, jog taip ketinama paveikti apklausiamus asmenis.
Vykdydamas profesinę pareigą M.Kepenis apskundė Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą suimti S.Pauliką mėnesiui.
„S.Paulikas neketina bėgti, neketina paveikti avarijos liudytojų ir juo labiau vykdyti kitus nusikaltimus. Tad formaliai nėra pagrindo jį laikyti areštinėje. Kitas reikalas, kad už grotų jis yra apsaugotas nuo žmonių įtūžio. Taip užtikrinamas jo paties saugumas“, – dėstė M.Kepenis.
Kitą savaitę Skuodo rajono apylinkės teisme ketinama kalbinti avariją mačiusius Aleksandrijos vaikus.
M.Kepenis mano, kad taip galbūt pavyks išsiaiškinti, ar S.Paulikui kelyje nepasipainiojo koks nors iš mokyklos ėjęs vaikas ir todėl policininkas pasuko vairą į kairę.
Pasmerkia ir kolegos
Apie advokatų sandėrius su sąžine neretai kalbama Advokatų taryboje.
Jos pirmininkas advokatas Rimantas Andrikis teigė, jog kasmet gaunama apie 300 žmonių bei institucijų skundų.
Absoliuti dauguma žmonių skundžiasi, kad nusisamdę advokatą nelaimi bylos.
Tik apie penktadalis ar ketvirtadalis skundų būna pagrįsti. Iš jų maždaug ketvirtadalis skundžia girtaujančius advokatus, kurie nevykdo profesinės pareigos. Dar maždaug tiek pat – dėl to, kad advokatai, pasiimdami iš kliento atlygį už darbą, balansuoja ties teisėtumo riba.
Pasak R.Andrikio, advokato pareiga – ginti klientą teisėtais būdais ir priemonėmis.
Žinių apie liudytojų papirkimą gaunama itin retai.
Per pastaruosius penkerius metus Advokatų garbės teismas apie dvidešimčiai kolegų paskelbė griežčiausią sprendimą – pripažino, kad jie nebegali vykdyti advokato pareigų.
Klaipėdoje tokių būta keturi.
Atsisakyti bylos neteko
Uostamiestyje dirbantys advokatai neneigia, jog būna bylų, kai kaltininką ginti atsisako ne vienas gynėjas.
Taip atsitiko, kai buvo teisiamas Anatolijus Kiseliovas, nužudęs kelis žmones.
Klaipėdoje neatsirado advokato ir ginti Ruslaną Rožkovą, kuris suorganizavo savo tėvo advokato nužudymą.
Atsisakyti ginti klientą įstatymas leidžia tik ypatingais atvejais.
Advokatas M.Kepenis teigė neprisimenąs atvejo, kai dėl asmeninių įsitikinimų būtų nesutikęs ginti žmogaus.
„Aš nefabrikuoju bylų. Siekiu išsiaiškinti visas aplinkybes“, – tikino M.Kepenis.
Prieš daug metų maniaką A.Kiseliovą sutiko ginti advokatas Rimantas Tumėnas. Prisimindamas tai jis palygino advokato darbą su šventiko pareiga.
„Dvasininkas taip pat neturi teisės atstumti nusidėjėlio. Bet tai nereiškia, kad jis pateisina jo poelgį. Taip ir mes privalome padėti net tam, kurį smerkia visa šalis. Giname ne nusikaltimą, o žmogų“, – tikino Advokatų garbės teismo teisėjo pareigą turintis R.Tumėnas.