Itin vaizdingoje vietoje prie ežero žemės sklypą su jau išlietais pamatais rado ir nusipirko Eglės tėvas. Buvo nuspręsta statyti rąstinį namą, į kurį šiltuoju metų laiku galėtų susirinkti gausi šeimyna, o vėliau gal net ir gyventi visus metus.
„Statybose apsilankiau, kai buvo renčiamas antras namo aukštas, ir supratau, kad architektas suprojektavo tradicinę kaimo trobą su žemomis lubomis, daug uždarų, klaustrofobiškų erdvių, mažais langais, didele antro aušto laiptų aikštele, iš kurios matyti tik priešais esanti siena, dviem koridoriais pirmame aukšte ir erdviu ... garažu, – pasakoja dizainerė. – Pikčiausia tai, kad iš svetainės atsiveria puiki ežero panorama, tačiau pro mažus, kvadratėliais suskirstytus langus ne ką ir pamatysi“.
Eglė suskubo taisyti nevykusį projektą. Pirmiausia visame name išpjovė ertmes didesniems langams. Namo pusėje į ežerą, per visą fasado ilgį, suprojektavo erdvią terasą, į kurią galima patekti iš svetainės. Pakeitė laiptų konstrukciją ir išpjovė rąstus, skyrusius virtuvę nuo svetainės. Dėl to teko specialiai sutvirtinti konstrukciją. Per žemos buvo ir pirmo aukšto lubos – vos 2,7 m. Tuo tarpu rąstinis namas sėda apie 20 cm, be to, pirmame aukšte sumontavus šildomas grindis jos šiek tiek paaukštėjo, todėl erdvė dar labiau „susitraukė“.
Eglė nusprendė paaukštinti pirmojo aukšto lubas, todėl perdengimus pakėlė per du rąstus. Norėjo pakoreguoti ir antrą aukštą, tačiau jau buvo supjauti rąstai. Todėl jame tik pakeitė planavimą: vietoj trijų kambarių padarė du ir sumažino laiptų aikštelę. „Manau, kad jei dabar kas nors tam architektui parodytų pakoreguoto namo planą, jis neatpažintų, kad tai buvo jo projektas“, – šypteli Eglė.
Senos sodybos efektas
250 m2 vieno aukšto namas su mansarda po drastiškų Eglės korekcijų iš kuklios kaimo trobos virto erdviais, prabangiais ir jaukiais namais. Vieta, kurioje norisi gyventi tiek vasarą, tiek žiemą. Cokolinis namo aukštas grįstas akmenimis. Medinį fasadą dizainerė nudažė netradicine sidabrinės samanos spalva.
„Specialiai pasirinkau tokią spalvą. Panašiai atrodo seni rąstiniai namai, būtent šio efekto ir siekiau. Namas tiek vasarą, tiek žiemą darniai įauga į landšaftą ir neerzina it ne vietoje išdygęs spuogas“, – šypsosi Eglė. Norėdama namo fasadui suteikti žaismingumo, išraiškingus lango rėmus su karūna nudažė bordo spalva. Stogą uždengė sunkiomis, tamsiai pilkos spalvos čerpėmis. Jos ne tik puikiai dera prie fasado, bet ir gerai prispaudžia rąstus.
Namo fasadą puošia erdvi terasa. Per vidurį einantį rąstą teko specialiai įdėti, kad sutvirtintų namo konstrukciją. Eglė sako, kad jei ji būtų namo projektą rengusi iš pat pradžių, tai tokių problemų nebūtų iškilę: „Todėl visiems, norintiems originalaus rąstinio namo, siūlau iš karto gerai apgalvoti visus niuansus, nes vėliau perdaryti trobą į gyvenamą namą yra labai sudėtinga, o kartais net ir neįmanoma“.
Terasą nubeicavo tamsiai ruda spalva. Tarp rąstų įdėtos tamsiai pilkos kaltinės grotelės, kurių ornamentą sukūrė Eglė. „Grotelės apsaugo, kad neiškristų terasoje žaidžiantys vaikai, o tamsiai pilka spalva nedirgina akies ir, žiūrint į ežerą, jos tarsi ištirpsta“, – aiškina dizainerė.
Namai, o ne sauna
Cokoliniame namo aukšte, kur buvo numatyta vieta garažui, Eglė išėmė jau sumontuotus pakeliamus vartus, įstiklino erdvę ir įrengė apsaugines žaliuzes. Šioje erdvėje paprastai vyksta visos šeimos šventės, tuo labiau kad priešais yra erdvi atvira terasa. Kai šilta, linksmybės persikelia į lauką. Pirmame aukšte yra nedidelis koridorius, šalia jo – šeimininkų miegamasis ir vonios bei tualeto kambarys.
Toliau – bendra virtuvė ir svetainės zona, laiptai į antrą namo aukštą. Jame du miegamieji: jos ir brolio šeimoms. Kiekviename yra atskiras vonios ir tualeto kambarys. Visą sodybos stilių ir interjerą kūrė Eglė.
„Namiškiai viską atidavė į mano rankas, todėl buvo lengva ir malonu dirbti. Tiesa, iš pat pradžių teko šiek tiek pasiginčyti ir įrodinėti, kad, pavyzdžiui, juoda virtuvė yra gražu“, – su šypsena pasakoja dizainerė. Neišsipildė ir kitos artimųjų viltys – sodybą apstatyti senais, namuose nebereikalingais daiktais. Eglė juokiasi, kad pas kiekvieną namuose buvo kraunami nereikalingi baldai ir daiktai tikintis, kad kai sodyba bus baigta statyti, jie ten ir iškeliaus.
Kurdama interjerą dizainerė rėmėsi mintimi, jog smagu ilsėtis tik gražiai sutvarkytoje ir gyvenimui patogioje erdvėje, todėl nėjo į kompromisus rinkdamasi apdailos medžiagas ar buitinę techniką. „Norėjau sukurti estetišką, tvarkingą erdvę, kad, įžengusi į namą, nesijausčiau kaip saunoje, iš visų pusių apsupta nušviesintų medinių rąstų“, – aiškina Eglė. Rąstinio namo erdves dizainerė formavo rinkdamasi kontrastingą sienų spalvą. Vienas sienas ji nubalino, kitas – nudažė tamsiai ruda spalva. Miegamuosiuose ir vonios kambariuose nevengė naudoti sienų apmušalų, keraminių plytelių. Baldus rinkosi tik natūralaus medžio, jokių plokščių, sintetikos ar plastiko. „Sodybos stilius asocijuojasi su minkštais audiniais, margaspalviais gobelenais, išraiškingais ornamentais. Tada erdvė yra jauki bet kuriuo metų laiku“, – sako Eglė.
Originalios idėjos
Interjere yra labai daug ornamentikos, suderinti skirtingų raštų, faktūrų ir tekstūrų audiniai. Įspūdingai atrodo juoda virtuvė, įrėminta tamsiai beicuotų rąstų. Jos idėja kilo dėvėtų baldų parduotuvėje nusipirkus seną komodą. Nudažiusi balta spalva, tuo pačiu stiliumi sukūrė likusius virtuvės baldus. Senovinės dvasios balduose integruota moderni buitinė technika.
Eglė labai preciziškai derina kiekvieną detalę ir pro jos akis neprasprūsta nė viena smulkmena. Todėl ne šiaip virtuvėje stovi balti indai, kurių ornamentas primena senovinių servetėlių raštą.
„Juodame fone išryškėja baltų indų forma, – pasirinkimą aiškina dizainerė. – Taip pat tęsdama ornamentikos liniją rinkausi ažūrinius kaltinius, labai išraiškingus virtuvės aksesuarus: indų džiovyklą, padėkliukus puodams, indą vaisiams laikyti. Tokie daiktai vargu ar tiktų miestietiškame bute, tačiau čia labai natūraliai dera“. Unikalus virtuvės grindų raštas taip pat dizainerės fantazijos vaisius. Tokių plytelių parduotuvėje nerasite, jos buvo sukurtos pagal Eglės eskizą.
Svetainę nuo virtuvės vizualiai skiria židinys ir balintos sienos. Prie didelio vitrininio lango stovi erdvus valgomojo stalas. Priešais židinį – pompastiški iš Malaizijos atkeliavę baldai, kuriuose, beje, neįtikėtinai patogu sėdėti. Sunkios ir dekoratyvios užuolaidos, įrėminančios langus, veikiau tarnauja kaip dekoracija, nes aplinkui kaimynų nėra daug. Prie svetainės sienos prisiglaudusios dvi kontrastingų juodos ir baltos spalvų indaujos taip pat sukurtos Eglės. „Man patinka originalūs, estetiški ir išraiškingi daiktai. Jais malonu puošti namus“, – sako dizainerė.
Sodyboje yra trys miegamieji: pirmame aukšte – tėvų (šalia erdvus vonios ir tualeto kambarys), antrame – Eglės ir brolio šeimai skirti kambariai. Juose taip pat yra atskiros vonios ir tualeto patalpos. Kelios miegamųjų sienos antrame aukšte „apsiūtos“ gipskartonio plokštėmis. Ant jų užklijuoti margaspalviai sienų apmušalai. Kadangi brolio kambarys yra šiaurinėje pusėje, jį dekoravo šiltomis pastelinėmis spalvomis ir raštais.
Eglės kambarys žvelgia į pietvakarius, todėl čia ji naudojo ryškias ir intensyvias spalvas: turkio, mėlyną, rudą, auksinę. Kambaryje įstriža rąstų pertvara atskiria nedidelį kampelį, skirtą vaikams. Todėl tiek suaugę, tiek mažyliai turi savo asmeninę erdvę.
Lapkričio "Mano namų" numeryje taip pat skaitykite:
Svarbu turėti namų viziją
Komfortas "lofte"
Baldas su sena istorija
Raštų nuotaikos
Gerų emocijų spalvos
Pertvaros - tik būtiniausios
Fengšui ir kambariniai augalai
