E.Gedvilui, kaip ir kitiems apygardos teismų teisėjams, 1999-ųjų gruodžio 28-osios Vyriausybės nutarimu buvo sumažintas teisėjų atlyginimo paskaičiavimui taikomas koeficientas nuo 2,5 iki 1,75.
Civilinę bylą dėl neišmokėto atlyginimo dalies išnagrinėjęs teisėjas Vytautas Zelianka nusprendė, kad Konstitucinis Teismas dar 2001-aisiais pasisakė, jog Teismų įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir teisėjams atlyginimai negalėjo būti mažinami.
Teismo sprendime taip pat teigiama, kad KT nutarime nurodyta, jog sąlygų mažinti atlyginimus nebuvo, todėl nėra pagrindo aiškintis, ar valstybė 2000-2003 metais išgyveno krizę.
Būtent dėl šios krizės Vyriausybė teisinasi sumažinusi algas. Kitų Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų bylą dėl sumažintų atlyginimų nagrinėjantis Lietuvos apeliacinis teismas yra nusprendęs skirti ekspertizę dėl valstybės finansinės ekonominės padėties ištyrimo. Esą per ją turėtų paaiškėti, ar tikrai valstybė dėl sunkios ekonominės padėties buvo priversta mažinti atlyginimus.
Vyriausybei atstovaujanti Teisingumo ministerijos atstovė teisėjo E.Gedvilo sumažinto atlyginimo byloje sutiko, kad teisėjams valstybė grąžintų sumažintos algos dalį nuo 2003-iųjų, kai baigėsi esą nuo 1999-ųjų viduryje šalį ištikusi krizė.
Teisingumo ministerija mano, kad 2003-iųjų lapkričio 11-ąją savo darbo kabinete netikėtai mirusio teisėjo E.Gedvilo žmonai valstybė privalo grąžinti tik apie 30 tūkst. litų.
Pirmadienį paskelbtą Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimą Vyriausybei atstovaujantys teisininkai dar galės apskųsti Vilniaus apygardos teismui, tačiau koks bus priimtas sprendimas, kol kas nėra aišku.
DELFI primena, kad dėl sumažintų atlyginimų maždaug 150 teisėjų grumiasi teismuose ir neketina nusileisti Vyriausybei. Nacionalinė teismų administracija paskaičiavo, kad dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų apygardų ir apeliacinio teismo teisėjai patyrė net 130 mln. litų.
Iki šiol buvo manoma, kad nuo Apeliacinio teismo sprendimo greičiausiai priklausys visų teisėjų, iškėlusių bylas Vyriausybei, likimas. Tačiau situacija gali pasikeisti – teisėjų atlyginimų bylas nagrinėjantys kiti teismai taip pat gali remtis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo sprendimu.
Vienas teisėjas už sumažintą atlyginimą vidutiniškai iš valstybės teismuose siekia prisiteisti apie 300 tūkst. litų. Valstybė galėtų sutaupyti lėšų, jeigu su besibylinėjančiais teisėjais sudarytų taikos sutartis, tačiau tokio šį sprendimą delsia pasirašyti.
Beje, Vyriausybė pripažįsta, kad teisėjams atlyginimai nepagrįstai nuo 2003 metų mokami sumažinti atlyginimai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra nusprendusi, kad valstybė turi įrodyti, jog teisėjams atlyginimai buvo sumažinti dėl pablogėjusios ekonominės padėties.
LAT konstatavo, kad Lietuvos Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas - bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą.
Šiuo metu vidutiniškai apygardos teismų teisėjai uždirba apie 5 tūkst. litų „į rankas".