Su jau ketverius metus brandinama ir neoficialiai plėtojama idėja trečiadienį supažindintas premjeras Gediminas Kirkilas. Instituto viziją kūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Kauno technologijos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Numatoma, kad instituto steigėjai Lietuvoje bus VU ir VDU.

Darbo grupės narys VDU profesorius filosofas Leonidas Donskis po susitikino su premjeru DELFI sakė, kad institutas bus unikalus tuo, jog nepriklausys jokiam universitetui. Tai bus institucija, besirūpinanti paties aukščiausio lygio pasaulio ir Lietuvos mokslininkų idėjų realizacija. Pasak jo, tai bus tarptautinis institutas, kviečiantis čia savo darbus rašyti, pusę metų arba metus praleisti labai garsius mokslininkus iš humanitarinių ir socialinių mokslų sferos. Jie čia dirbs su garsiais Lietuvos mokslininkais.

L. Donskis aiškino, kad šalia jų bus jaunų doktorantų lygio tyrinėtojų. Filosofas įsitikinęs - iš atvykusių pasaulinio garso istorikų, sociologų, filosofų, literatūrologų, rašytojų sužinosime, kuo gyvena Vakarų pasaulis, sužinosime idėjas „ir, galima sakyti, iš pirmų rankų gausime labai svarbias priešaky esančias koncepcijas ir idėjas“.

Gimdys elitus

L. Donskis aiškino, kad institutas greičiausiai vadinsis Lietuvos Priešakinių tyrimų institutu (Lithuanian institute for advanced study (LIAS). Čia akademinis jaunimas galės gauti kontaktus ir paramą būsimai karjerai.

Pasak L. Donskio, Suomija, Vengrija tokius institutus kuria ne tik dėl to, kad yra nedidelės, bet ir tam, kad išvengtų smegenų nutekėjimo. Jauni mokslininkai paprastai svajoja apie karjerą Vakarų Europoje arba Šiaurės Amerikoje, nes ten – didelės šalys su universitetais ir didžiulėmis galimybėmis. Mokslininkas mano, kad turint tokį institutą ir čia atvykstančias žvaigždes, jauni žmonės norės patekti į institutą.

„Mes stabdome smegenų nutekėjimą, mes pakeičiame jaunų žmonių logiką, kad tu turi pabėgti iš Lietuvos akademinei karjerai daryti“, - kalbėjo L. Donskis. Be to, pasak jo, institutas sudarytų galimybę dirbti ne tik su Šiaurės Amerika, Vakarų Europa, bet ir Rytų Europos šalimis – Baltarusija, Ukraina, Moldova, Gruzija. Jis sako, kad Lietuva įdomi abiems – Rytų ir Vakarų -poliams. „Mes nebebūtume provincija – mes taptume tarptautine institucija, tarptautiniu žaidėju, gimdančiu elitą“, - optimistiškai nusiteikęs mokslininkas.

Kadangi panašūs institutai paprastai būna anglakalbiai, ne išimtis būtų ir institutas Vilniuje - lietuviškai galėtų kalbėti tik personalas ir kolegos.

Atspindės valstybės politikos tikslus

Darbo grupės narys VDU rektorius Zigmas Lydeka aiškino, kad nors instituto steigėjai bus VU ir VDU, tačiau jame galės dalyvauti ir kiti - jis bus atviras. Čia turėtų būti sprendžiamos regionui reikšmingos problemos. Pasak Z. Lydekos, idėja aptariama jau ketveri metai – nuo tada, kai rengiant socialinių ir humanitarinių mokslų strategiją pastebėta apie mokslininkų išsibarstymą pajėgomis, tematika ir idėjomis. Rektorius tikisi, kad čia mokslinės jėgos bus sutelktos į vieną instituciją, kuri taps humanitarinių ir socialinių mokslų slėniu.

„Mes norėtume, kad institutas taptų Lietuvos mokslų instituto bendradarbiavimo, o ne konkurencijos, vieta“, - teigė pašnekovas.

Darbo grupės vadovas Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis sakė, kad mokslininkai kūrė instituto - tarptautinio mokslo centro - idėją. Planuojama, kad institutas turės dvi misijas – taps susitikimų ir stažuočių vieta žmonėms, besidomintiems Baltijos šalių ir Rytų Europos problematika.

Antras jo uždavinys bus ruošti regiono mokslų daktarus. Tai, pasak A. Nikžentaičio, koreliuojasi su Lietuvos užsienio politikos tikslais, kadangi eina kalba apie naujų intelektualinių elitų Lietuvoje ir regione kūrimą. Čia vietą ras Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei kitų universitetų mokslininkai.

„Jei mes šios idėjos nerealizuosime, realizuos kiti, o mes galėsime pretenduoti į pagalbininkų, o ne idėjos realizuotojų vaidmenį“, - perspėjo A. Nikžentaitis. Anot jo, turėdama tokį institutą ir Lietuva turtų žodį formuojant Europos politiką.

Numatoma, kad tarptautiniais instituto partneriais taps Vudro Vilsono institutas, Canon institutas, Vakarų Europos universitetai, jau rasta partnerių Skandinavijoje ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje.

Valstybė greičiausiai nerems

Trečiadienį premjeras pritarė instituto steigimui. Nors Vyriausybės palaiminimas gautas, laukia didelis techninis darbas. Dabar turėtų būti surengta instituto donorų ir steigėjų konferencija. Premjeras paprašė kuo greičiau parengti Vyriausybės nutarimą, kuriam pritarus, Užsienio reikalų ministerijai bei Švietimo ir mokslo ministerijai būtų pavesta išdėstyti instituto viziją ir misijas bei tolesnius steigimo veiksmus.

Kadangi valstybė institutui reikalingų pinigų neturėtų, jis būtų finansuojamas tarptautinių partnerių lėšomis. Tikimasi, kad pavyks pasinaudoti struktūrinių fondų parama.

Numatyta, kad iki kitų metų rugsėjo bus parengti instituto steigimo dokumentai ir išsiaiškintas finansavimo modelis. Realiai institutas darbą galėtų pradėti 2009 m. rugsėjį.

Panašaus instituto mūsų regione nėra. Tokie institutai yra Suomijoje, Švedijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

Pirmasis toks institutas įsikūrė Prinstono universitete (JAV), po II pasaulinio karo ėmė kurtis pasaulyje.