Konkretizuojant straipsnio mintį faktas yra tas, kad ozono sluoksnis plonėja, išmetamųjų į aplinką cheminių atliekų kiekis didėja ir jau šiandien jaučiami neigiami taršos padariniai gamtoje. Statistika liūdna – ateityje įvykiams klostantis panašia linkme gyvensime pilkame smogo debesyje ir galiausiai atsidursime vandenynų dugne.
Laikantis pirmojo sakinio politikos dar būtų galima įterpti, jog globalinis atšilimas – viena matomiausių pasekmių, kurią sukelia mūsų gyvenimo būdas. Lietuvoje, kur visuomenė šiuo metu džiaugiasi vidutinės metinės temperatūros kilimu, švariais miškais ir natūralios produkcijos gausa, šis faktas nėra sureikšminamas.
„Vakarinėje Europos dalyje natūralios produkcijos idėja atsirado anksčiau. Tačiau toji Europa yra save „nualinusi” ekologine prasme. Tuo tarpu Lietuvoje mums suteikta galimybė išlaikyti tai, ką turime, ir laiku susimąstyti apie taršos pasekmes”, – teigė dizainerė Jolanta Rimkutė.
Netolimoje Skandinavijoje jau vyksta kova už būvį: parama žaliųjų judėjimams didėja, orientacija į sveikesnį gyvenimo būdą išduoda interesų grupių įtakos stiprėjimą ekonominėje, politinėje bei socialinėje sferoje. Kiekvienais metais Skandinavijoje ir netoli jos esančiose šalyse sąmoningumą ugdo ne statistika, bet žalingus padarinius sukeliantys faktai. Tendencija, jog socialinė atsakomybė gali būti patraukli, pasiteisina.
Panašia linkme žengia ir mados pasaulis, į aplinkos apsaugą įnešantis kūrybinį aspektą.
